Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Brazilijos valstijos – vienos skurdžios kaip Kazachstanas, kitos – turtingos kaip Estija ar Lenkija, o sostinė – kaip Italija

Pasaulio žiniasklaidos ir visų sporto gerbėjų akys šiuo metu nukreiptos į didžiausią Pietų Amerikos valstybę Braziliją. Šių metų pasaulio futbolo čempionato šeimininkė garsėja ne tik didžiule gyventojų pajamų nelygybe, bet ir milžiniška pažanga. Britų savaitraštis „The Economist“ įvertino Brazilijos padarytą ekonomikos pažangą nuo 1950 m. pasaulio futbolo čempionato iki dabar.
Naktinis Rio  de Žaneiro
Vienam Rio de Žaneiro gyventojui tenka tiek pat BVP kaip vienam estui. / Fotolia nuotr.
1974 m. brazilų ekonomistas Edmaras Bacha, norėdamas atkreipti dėmesį į pajamų nelygybę savo šalyje, sukūrė terminą „Belindia“. Pasak jo, kai kurios nedidelės Brazilijos dalys yra turtingos kaip Belgija, tačiau didžioji šalies dalis skursta kaip Indija.

Didžiausia vienam gyventojui tenkanti BVP dalis yra sostinėje Brazilijoje. Tiesa, ji nėra tokia aukšta kaip Belgijoje, o tik kaip Italijoje. Tuo metu dauguma Brazilijos valstijų savo ekonominiais rodikliais yra geresnėje pozicijoje negu Indija. Skurdžiausiose Brazilijos valstijose Maranjane ir Pjaujyje gyvenančių asmenų pajamos tris kartus viršija Indijos vidurkį.

Būtent skurdžiausių Brazilijos valstijų padėtis labiausiai pagerėjo nuo 1950 m. šalyje vykusio pasaulio futbolo čempionato. Tuomet gyvenimo lygis minėtose valstijose atitiko karo nuniokoto Afganistano BVP, tekusį vienam gyventojui 2011 metais.

Būtent skurdžiausių Brazilijos valstijų padėtis labiausiai pagerėjo nuo 1950 m. šalyje vykusio pasaulio futbolo čempionato. Tuomet gyvenimo lygis minėtose valstijose atitiko karo nuniokoto Afganistano BVP, tekusį vienam gyventojui 2011 metais. Pjaujio gyventojų pajamos nuo 1950 m. padidėjo šešis, o Maranjane – net septynis kartus.

Indija 2011 m. buvo skurdesnė nei Brazilija 1950 m. Tuometės Brazilijos sostinės Rio de Žaneiro ekonominis išsivystymas prilygo dabartinės Peru.

Šiandien gyvenimo lygis šiame didmiestyje panašus kaip Estijoje. 

Prieš 64 metus bendras didžiausios portugališkai kalbančios pasaulio valstybės ekonominis lygis prilygo šiandienos Egiptui.  Dabar Brazilija lygiuojasi su turistine Sent Kitso ir Nevio sala Karibų jūroje. Vien per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 36 mln. brazilų išbrido iš visiško skurdo.

„The Economist“ paskelbtas Brazilijos valstijų palyginimas su kitomis valstybėmis pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį:

Brazilijos valstija                Valstybė

Akrė                                   Dominikos Respublika

Alagoasas                           Angola

Amapa                               Sent Lusija

Amazonė                            Venesuela

Bahija                                Maldyvai

Espirito Santas                   Barbadosas

Gojasas                             Venesuela

Maranjanas                       Jordanija

Mato Grosas                      Vengrija

Minas Žeraisas                   Kazachstanas

Para                                   Maldyvai

Paraiba                              Dominikos Respublika

Parana                              Lenkija

Pjaujis                               Jordanija

Pernambukas                    Dominika

Pietų Mato Grosas             Seišeliai

Pietų Rio Grandė               Čilė

Rio de Žaneiras                 Estija

Rondonija                          Turkija

Roraima                             Kosta Rika

San Paulas                        Slovakija

Santa Katarina                   Barbadosas

Seara                                Serbija

Sostinė Brazilija                 Italija

Seržipė                              Grenada                            

Šiaurės Rio Grandė          Maldyvai

Tokantinsas                      Botsvana

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos