Menkesnis euro zonos augimas savo ruožtu neigiamai paveiks ir Lietuvos eksporto augimą. Euro zona temps žemyn ir Lietuvą Atsižvelgdami į vykstančius pokyčius „Danske Bank“ ekspertai šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę sumažino nuo 1,6 iki 1,2 proc., o kitų metų – nuo 1,7 iki 0,7 proc. Lietuvos ūkiui šiemet žadamas nebe 2,8, o 2,5 proc., 2017-aisiais – nebe 3,2, o 2,7 proc. ūkio augimas.
„Euro zona yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė – ten iškeliauja beveik pusė iš mūsų šalies eksportuojamų prekių ir paslaugų. Tačiau vieningos valiutos zonoje šiuo metu vyraujanti suirutė ir neužtikrintumas neigiamai veiks įmonių investicijas ir vartojimą tiek jai priklausančiose valstybėse, tiek, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. O tai atsilieps mūsų eksportui“, – sako Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Anot R.Grajausko, dabar svarbiausia, kaip Jungtinės Karalystės ir visos Bendrijos politikams pavyks suvaldyti rizikas kylant kalboms apie panašaus pobūdžio referendumus kitose šalyse. „Euro zona jau beveik aštuonerius metus gyvena krizės režimu. Iš pradžių turėjome didžiąją 2008-2009 m. finansų krizę, tuomet įsismarkavo euro zonos skolų krizė, o dabar pereiname į „Brexit“ nulemtą neužtikrintumo laikotarpį. Didžiausia žala ekonomikai – menkos įmonių investicijos, kurios neleidžia ekonomikos augimui įgauti didesnio greičio. Įmonėms, priimančioms investicinius sprendimus, labai svarbu būti kuo labiau užtikrintoms dėl ateities“, – sako R.Grajauskas.
Didžiausia žala ekonomikai – menkos įmonių investicijos, kurios neleidžia ekonomikos augimui įgauti didesnio greičio. Įmonėms, priimančioms investicinius sprendimus, labai svarbu būti kuo labiau užtikrintoms dėl ateities, – sako R.Grajauskas.
Investicijos trauksis ne tik dėl „Brexit“ Nors tiesioginė „Brexit“ įtaka investicijoms Lietuvoje turėtų būti nedidelė, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių šiemet investicijos šalyje trauksis. Tarp jų – pasibaigusios 2007-2014 m. ES finansinės perspektyvos lėšos ir dar neįsibėgėjęs naujojo laikotarpio finansavimas, turintis įtakos beveik visiems ekonomikos sektoriams. Pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos iš viso traukėsi beveik 7 proc. Nuo valstybinių ir ES lėšų smarkiai priklausančio inžinerinės statybos sektoriaus apimtys susitraukė net 37 proc. Investicijų apimtis mažina ir transporto įmonės, kurios vis dar nėra užtikrintos dėl sektoriaus perspektyvų susitraukus Rusijos rinkai. Mažės emigrantų perlaidų srautas Po referendumo Jungtinėje Karalystėje vykstantys ekonominiai pokyčiai gali turėti įtakos ir į Lietuvą atkeliaujančių piniginių perlaidų srautams.
„Lietuva – labiausiai Europos Sąjungoje nuo emigrantų perlaidų priklausoma valstybė, o Jungtinė Karalystė yra pagrindinis tų perlaidų šaltinis. Iš šios šalies atkeliauja maždaug ketvirtadalis visų į Lietuvą persiunčiamų emigrantų pinigų. Tačiau Jungtinei Karalystei prognozuojama recesija ir krentantis svaro kursas gali sumažinti daromų perlaidų apimtis ir tokiu būdu bent keliomis dešimtosiomis procento sumažinti vartojimą Lietuvoje“, – sako R.Grajauskas. Nepaisant to, vartojimas Lietuvoje šiais ir kitais metais turėtų išlikti pagrindinis augimo variklis, kurį savo ruožtu į priekį stumia sparčiai augantys atlyginimai ir mažėjantis nedarbas. „Danske Bank“ prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sudaryti 8 proc., o kitąmet – 7,3 proc.
