Pirmiausia, kur ieškoma galimybių sumažinti savo išlaidas yra vadinamosios nebūtinosios išlaidos – tai yra kelionės, pramogos, o labiausiai mažėja perkančių maistą ir gėrimus ne namuose.
„Panašu, kad pirmiausia recesijos požymius pajustų kavinės, restoranai, kavos namai – 60 proc. apklaustųjų sako, kad taupydami pirmiausia mažintų savo išlaidas valgyti ir gerti ne namuose. Pusė apklaustųjų – mažintų išlaidas atostogų ir pramogų sąskaita (atitinkamai 50 ir 49 proc.). Tik penktadalis (apie 22 proc.) mažintų savo išlaidas maisto prekėms. Todėl mažmeninė prekyba nebūtinai ekonomikos lėtėjimo pasekmes pajustų skaudžiausiai", – sakė „Kantar TNS" rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
Pirkėjai jau ima nerimauti
Kai kurie iš šių požymių, „Kantar" duomenimis, jau pastebimi nuo pernai pabaigos: JK fiksuojamas mažėjimas vartojamo ne namie maisto ir gėrimų. Taip pat pastebimas panašus pirkėjų elgesys kaip prieš 2008-uosius.
„Būtent situacijos neapibrėžtumas labiausiai lemia pirkėjų nuotaiką ir veiksmus. Juos jau žinome iš 2008 m. krizės. Visų pirma, nustoja daugėti besirenkančiųjų sveiką maistą, o kartu stiprėja užkandžiavimo ir maisto iš namų lauknešėlių tendencija – visa tai rodo, kad pirkėjai ima nerimauti", – sako S.Varnienė. Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas trečias JK gyventojas svarsto arba jau pradėjo kaupti kai kurių produktų atsargas.
JK pirkėjams didelį nerimą kelia vadinamasis išstojimo be susitarimo scenarijus – 62,5 proc. apklaustųjų išreiškė dėl to susirūpinimą. Kaip matosi iš „Kantar Consulting" ir „Kantar Wordpanel" analizės, maždaug trečdalis viso JK maisto atkeliauja reglamentuojami ES teisės. O net 62 proc. viso šviežio maisto JK yra importuojama ir didžiąja dalimi – iš ES.
„Pusė visų maisto prekių JK yra importuojama. O prekybos sektoriaus niekas nebaugina labiau nei apytuščių lentynų perspektyva su iškabintais užrašais apie tiekimo sutrikimus. Itin jautrus yra šviežių vaisių ir daržovių segmentas, jų stygių vartotojai iškart pajustų išstojimo be susitarimo atveju, nes dauguma yra importuojami“, – analizę komentuoja S.Varnienė.
Prekybininkai ieško sprendimų
Prekybininkai nelaukdami galutinės sprendimo baigties, jau ėmėsi tam tikrų būdų siekdami sumažinti Brexit poveikį savo verslui ir vartotojams.
Pusė visų maisto prekių JK yra importuojama. O prekybos sektoriaus niekas nebaugina labiau nei apytuščių lentynų perspektyva su iškabintais užrašais apie tiekimo sutrikimus.
„Pirmiausia, nemaža dalis užsipirko įvairių produktų, kurių ilgas saugojimo laikas. Daugiau imta investuoti į vietinius prekės ženklus ir sezoninės mitybos propagavimą, kuri taip pat šiek tiek keičia vartojimo įpročius skatindama rinktis labiau vietinę, sezoninę produkciją", – prekybos centrų veiksmus vardino „Kantar TNS" ekspertė.
Kitos priemonės, kurių imasi prekybos centrai JK – kai kurie importiniai produktai tyliai išimami iš prekybos arba keičiami analogais; testuojama, kurios vaisių ir daržovių rūšys geriau išsilaiko. Taip pat mažėja ir prekybininkų išrankumas tiekėjų produktams (dėl išvaizdos ar formos) – mažiau prekybai siūlomų produktų atmetami. Dalis centrų skirtingose to paties tinklo parduotuvėse planuoja taikyti skirtingą asortimentą, atsižvelgdami į konkrečios parduotuvės vartotojų poreikius ir reagavimą į išimtas prekes.
