Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 03 13 /11:22

„Brexit“ kirs pagrindiniam Lietuvos eksporto produktui – transportui

Jungtinės Karalystės (JK) „kietas“ išstojimas gali lemti didelių sutrikimų Europos transporto sektoriuje, o Lietuvos vežėjai, kurie sudaro didelę dalį Lietuvos eksporto, netruks tą pajusti, įspėja ekspertai. Europos uostuose gali nusidriekti eilės. O pirkėjams produktai iš JK pabrangtų – jiems būtų taikomi muitai.
Uwe Liebschner
Diskusija „Brexit: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Lietuvos transporto sektorių neigiamai paveiks Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš ES. Dėl to „Linava“ ir „Versli Lietuva“ organizavo bendrą specializuotą renginį, skirtą transporto sektoriui tinkamai pasiruošti galimam „Brexit“ scenarijui „be susitarimo“, įvertinti galimus teisinius ir procedūrinius muitinės pokyčius.

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis įspėjo, kad JK yra 9 pagal dydį Lietuvos vežėjų rinka, joje savo veiklą vykdančios įmonės gali patirti reikšmingų sukrėtimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Brexit: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Brexit: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje“

„Žvelgiant iš vežėjų perspektyvos, praktiškai visas mūsų vežėjų verslas yra užsienyje. 60 proc. Lietuvos eksporto paslaugų sudaro transporto paslaugų pardavimas, tai yra labai didelė Lietuvos ekonomikos dalis. Naujienos apie „Brexit“ eina viena po kitos, (…) Lietuvos vežėjams tai nėra gerai, nes mes klestime dėl to, kad yra bendra rinka, yra priėjimas prie ES rinkų. Dabar viena iš tų rinkų dings iš mūsų akiračio, atsiras kažkoks kitas režimas, reikės prisiderinti – bendru požiūriu tai nėra gerai Lietuvai“, – įspėja T.Garuolis.

Anot jo, linkstant prie „kietojo pasitraukimo“ scenarijaus, didžiausias iššūkis vežėjams bus reikalavimai pradėti taikyti muitinės procedūras.

Tačiau, anot jo, ES pradžioje yra numačiusi taikyti pereinamąjį režimą ir viliamasi, kad Didžioji Britanija taikys bent jau „veidrodinį“.

„Kai tik JK išstos iš ES, turėtų prasidėti pereinamasis laikotarpis, praktiškai turėtume vežti tokiu pačiu režimu ir nuostatomis, kokios buvo iki šiol“, – laikiną problemos sprendimą regi T.Garuolis ir pažymi, kad iškrovimų ir pakrovimų skaičius tuo laikotarpiu būtų ribojamas.

2020 m. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui turėtų būti rastas bendras sprendimas ES mastu arba pereita prie dvišalių susitarimų su JK.

„Jei bus bendras ES susitarimas, mums reikia stengtis, kad jis būtų palankus Lietuvos vežėjams – kad būtų kuo laisvesnis, kuo mažiau suvaržymų“, – patikino „Linavos“ atstovas.

T.Garuolis skaičiuoja, kad 53 procentus Lietuvos transporto įmonių pervežimų sudaro tarptautiniai pervežimai ES viduje, pvz., iš Vokietijos į kitas šalis ir pan.

Vokietijos ekspertas: minučių vėlavimai lems dešimčių kilometrų spūstis prie uostų

Verslo sprendimų kompanijos „dbh Logistics IT AG“ muitinės konsultantas, Tarptautinės uostų bendrijos sistemų asociacijos (IPCSA) muitinės komiteto pirmininkas Uwe Liebschneris patikina, kad ateities žodynuose sąvoka „Brexit“ pakeis žodį „chaosas“.

„Kuomet kalbiesi su anglais, labai lengvai pamatai, kad daug jų turi labai ribotą supratimą, ką reiškia „Brexit“, – kalba U.Liebschneris.

Pagrindiniai iššūkiai transportui, anot jo, taps būsimi iššūkiai uostuose ir geležinkeliuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Brexit: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Brexit: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje“

„Pagrindinė problema – daug JK eksportuojamų prekių keliauja laivais į uostus Roterdame ar Antverpene, kurie yra vieni pagrindinių. Dėl to ES uostai yra svarbesni nei JK“, – sako U.Liebschneris ir įspėja, kad bet kokie vėlavimai uostuose gali reikšti didelius sutrikdymus.

Pvz., Doverio jūrų uoste vidutinis vėlavimas siekia 2 minutes. Jei laikas būtų sutrikdytas, transporto spūstys gali nusidriekti apie 20 kilometrų į abi puses.

Jis išsakė patarimą vežėjams pasvarstyti apie krovinių pervežimą į JK naudojantis geležinkeliu, kadangi traukiniai leis bent jau išvengti eismo spūsčių.

„Nesakau, kad pereikite prie geležinkelio, bet padarykite savo išvadas“, – sako U.Liebschneris.

Logistikai kils iššūkių vien dėl to, kad 13 proc. sunkvežimių vairuotojų Jungtinėje Karalystėje yra iš ES, taip pat 26 proc. logistikos centruose dirbančių darbuotojų yra užsieniečiai. Maždaug 400 tūkst. ES darbuotojų dirba JK logistikos sektoriuje. Tuo pat metu 48 proc. JK eksporto keliauja į ES.

Dar viena problema – netgi Vokietijoje gali būti nepakankamai resursų administruoti išaugusias muitinės darbo apimtis.

„Vokietijos muitinės administratorius didele paslaptimi laiko, kiek resursų jie turės po „Brexit“. Mano nuomone, galime turėti problemą dėl resursų. Paskutiniais duomenimis, turime eilutę biudžeto projekte – kad būtų skirta daugiau lėšų, personalo, ir parlamentas dėl to turės nuspręsti šiemet, ar skirti pinigų pasamdyti daugiau muitininkų. Galite patys pasvarstyti, ar tai nėra per vėlu“, – kalba apie Vokietijos pasirengimą U.Liebschneris.

Jis vardija, kad „Brexit“ jau lėmė nuostolių – įmonės sutelkė didesnes atsargas, kurios padėtų išvengti netikėtumų, valstybėse veikia pasiruošimo grupės.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Uwe Liebschner
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Uwe Liebschner

„Keistas pavyzdys – 17 proc. mėsos į JK atkeliauja sumuštinių gamybai. Ir žinote, anglas be sumuštinio negali būti. O 70 proc. mėsos į JK ateina iš Airijos. Jei atsiras siena tari Airijos ir Šiaurės Airijos, jie nebegalės gaminti savo sumuštinių, nes tam neturės pakankamai mėsos“, - sako Vokietijos ekspertas.

Anot jo, kol kas nėra galimybių įvertinti, koks realus poveikis bus transporto sektoriui - tai paaiškės tik turint pirmuosius duomenis.

Prekėms būtų taikomi muitai – brangs produktai

Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas, LR Muitinės departamentas Vitalis Vareikis pažymėjo, kad įvykus kietajam „Brexit“, JK taps trečiąja šalimi ir dėl to ES muitinės veiklos srityje taikomi teisės aktai nebegalios JK.

„Prekyba tarp ES ir JK bus taikomi muitai. Kadangi JK dabar naudojasi dalimi ES informacinių sistemų, ji nebeteks prieigos prie tų sistemų. Absoliučiai jokios, išskyrus, vienintelė NCTS tranzito sistema veiks“, - aiškino V.Vareikis.

Anot jo, jei išstojimo sutartyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu muitai nebūtų taikomi, įvykus „kietajam“ išstojimui, muitai įsigaliotų iškart. Tarp JK ir ES nėra laisvosios prekybos ar lengvatinės prekybos sutarties, kurios metu muitai nebūtų taikomi. Importuotojai turės perskaičiuoti prekių kainas, kiek jas paveiks muitai, PVM ir kiti mokesčiai.

„Muitai paveiks turbūt kiekvieną iš mūsų. Pavyzdys, žmona pirko kūdikiui buteliuką, ir klausė, pirkt du, ar vieną. Pasakiau, kad vieną, nes kam du. Bet kai nusipirko, žiūriu, kad jis pagamintas JK ir atvežtas iš JK. Tai reiškia, reikia pirkti du, nes vėliau jis tikrai bus brangesnis“, - sako V.Vareikis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos