Po kelių savaičių, kai britai balsuos, ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ši pranašystė gali išsipildyti.
Balsavimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES – vadinamojo „Brexit“, – kuris vyks birželio 23 dieną, greičiausiai sukels sąmyšį finansų rinkose ir dar padidins neapibrėžtumą, o tai gali sukrėsti regiono ekonomiką.
Tikroji žala gali pasireikšti tik po tam tikro laiko. Žemyninėje Europoje baiminamasi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES kitas šalis gali paskatinti reikalauti savo narystės ES pokyčių. Blogiausiu atveju tai galėtų atverti naują nacionalizmo erą, tačiau tai sumažintų siekį stiprinti ekonominius ryšius ir pakenktų pagrindiniams ES tikslams: laisvei prekiauti ir judėti tarp ES šalių.
„Tai galėtų būti dar viena į ES laivą paleista raketa“, – sako JAV banko „Wells Fargo“ ekonomistas Jay‘us Brysonas. „Brexit“ galėtų tapti precedentu ir dėl to galėtų kilti klausimų dėl pačios ES ateities“, – sako jis.
Dar 1963 metais Ch. de Gaulle‘is kitas penkias bloko šalis steigėjas įspėjo, kad Didžiosios Britanijos kultūra pernelyg skiriasi nuo Europos žemyno šalių, tad ji yra mažiau suinteresuota ilgalaike integracija.
„Ne“, – pasakė jis 1963 metais, kai Didžioji Britanija pabandė prisijungti prie bloko. Tą patį jis tarė ir po ketverių metų. 1973 metais šalis galiausiai prisijungė prie bendrijos, tačiau tai įvyko tik po to, kai 1969 metais atsistatydino Ch. de Gaulle‘is.
Jeigu Didžioji Britanija nuspręstų pasitraukti iš ES, dėl to finansų rinkose tučtuojau gerokai padidėtų kintamumas. Be to, padidėtų neapibrėžtumas, dėl kurio įmonės vengia investuoti ir samdyti naujus darbuotojus. Įmonių atliekamos apklausos jau rodo, kad artėjant referendumui kai kurie jų vadovai, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, bet taip pat ir euro zonoje, jau ima elgtis atsargiau.
Pasitraukti iš ES Didžiajai Britanijai prireiktų bent dvejų metų.
Tas neapibrėžtumas gali vyrauti gana ilgai. Pasitraukti iš ES Didžiajai Britanijai prireiktų bent dvejų metų. Daug metų turėtų tęstis ir derybos dėl komercinių santykių su bloku.
Daugelis prognozuotojų mano, kad per kelias dienas po referendumo, jeigu būtų pritarta išstojimui iš ES, Didžiosios Britanijos svaro kursas smarkiai kristų. Vyraujant baimei dėl „Brexit“, svaro kursas šiemet jau gerokai smuko, visų pirma JAV dolerio atžvilgiu. Nors silpnesnis svaras yra naudingas Didžiosios Britanijos eksportuotojams, jis gali pakenkti į Didžiąją Britaniją eksportuojančioms Europos įmonėms.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad „Brexit“ yra viena pagrindinių rizikų, kylančių ne tik Europai, bet ir visai pasaulio ekonomikai, nes dėl to sutriktų prekybos santykiai.
2015 metais Didžiosios Britanijos prekių ir paslaugų eksportas į kitas ES šalis sudarė maždaug 223 mlrd. svarų (325 mlrd. JAV dolerių), o jos importo vertė sudarė maždaug 291 mlrd. svarų. Didžiosios Britanijos eksportas į ES sudaro maždaug 45 proc. viso šalies eksporto, o importo dalis šiek tiek viršija 50 procentų.
Pasak ekonomistų, kai kuriems ES ūkiams Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš bloko padarytų didesnį neigiamą poveikį. Stipriais prekybiniais ryšiais su Didžiąja Britanija visų pirma yra susijusi kaimyninė Airija, bet taip pat ir Belgija, Nyderlandai bei Vokietija.
Ilgesnės trukmės žalą, kurią sunku kiekybiškai įvertinti, galėtų sukelti Didžiosios Britanijos pasitraukimo poveikis Europos integracijos siekiui.
Suartėti ES valstybės narės siekė metų metus. Jos sukūrė bendrą rinką, kurioje faktiškai neliko valstybes nares skiriančių sienų, ir sukūrė bendrą euro valiutą, kurią šiuo metu naudoja 19 ES valstybių narių. Tačiau 2008 metais kilusi pasaulinė finansų krizė, po kurios sekė euro zonos skolų krizė ir šiuo metu iškilusi migrantų krizė visoje Europoje paskatino populistinių politinių jėgų iškilimą.
Rytų Europoje skeptiškiau ES ėmė vertinti Vengrija ir Lenkija. Prancūzijoje pastebimai sustiprėjo ultradešinysis Nacionalinis frontas, o prieš imigracijos politiką pasisakanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) yra populiaresnė nei kada anksčiau.
Baiminamasi, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, tokios partijos, kurių daugelis jau nori tučtuojau pasitraukti iš bloko, galėtų sulaukti dar didesnio palaikymo.
Bet kuriuo atveju politinis „Brexit“ poveikis galėtų pasireikšti jau 2017 metais, kai vyks rinkimai, be kita ko, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Pasak tarptautinės reitingų agentūros „Moody‘s“ vykdomojo direktoriaus Colino Elliso, „ Brexit“ galėtų „įžiebti politinių neramumų liepsnas kitose šalyse“.
Jis taip pat mano, kad ES neteks pagreičio ir kitais atžvilgiais, nes Didžioji Britanija yra vienas dinamiškiausių ir atviriausių Europos ūkių, o jos tolesnė narystė ES padėtų įgyvendinti politiką, kuri palaikytų bloko ekonomiką, pvz., darbo rinkų reformas.
Pasak C. Elliso, jeigu Didžioji Britanija visgi nuspręstų pasitraukti iš ES, kai kurios įmonės, visų pirma finansinių paslaugų teikėjai, iš šios šalies galėtų persikelti į Airiją arba kitas ES valstybes nares.
Dalis ekonomistų mano, kad Europos Sąjunga dėl prekybos su Didžiąja Britanija masto pasistengs nevilkinti prekybos susitarimo su Londonu. Tuo tarpu kiti teigia, jog ES norės nubausti Didžiąją Britaniją, kad kitoms šalims nekiltų minčių pasekti jos pavyzdžiu.
„Trumpai tariant, vienintelė „Brexit“ pasekmė likusiai Europos Sąjungai, dėl kurios galime būti tikri, yra neapibrėžtumas“, – teigia J. Brysonas.
