Briuselio receptas nuo LIBOR skandalo pasikartojimo – skaidresnės tarpbankinės palūkanų normos

Europos Sąjunga (ES) imasi stiprinti tarpbankinių palūkanų normų, kurios lemia paskolų kainą, patikimumą. Naujos taisyklės turėtų neleisti pasikartoti tokiems skandalams, koks buvo kilęs dėl manipuliavimo LIBOR palūkanų norma.
ES vėliavos netoli Europos Komisijos pastato Briuselyje
ES vėliavos netoli Europos Komisijos pastato Briuselyje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Suderėjus pakeitimus su ES Taryba, laukia galutinis balsavimas Europos Parlamente (EP). Naujasis reguliavimas turėtų sustiprinti palūkanų normų formavimo skaidrumą. Jis taip pat turėtų užkirsti kelią interesų konfliktui, galinčiam nulemti lyginamųjų indeksų, pavyzdžiui LIBOR (Londono siūloma tarpbankinė palūkanų norma) ar EURIBOR (euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma), formavimą.

Lyginamieji indeksai atspindi turto arba kainų pokyčius, o jų vertė gali priklausyti nuo tokių biržoje siūlomų prekių, kaip nafta, arba nuo palūkanų normų tarpbankinėje rinkoje.

Nuo šių dviejų tarpbankinių palūkanų normų priklauso finansinių instrumentų ir sutarčių vertė, viršijanti 500 mlrd. eurų, todėl jos gali tiesiogiai lemti ES finansinių rinkų stabilumą. Lyginamieji indeksai atspindi turto arba kainų pokyčius, o jų vertė gali priklausyti nuo tokių biržoje siūlomų prekių, kaip nafta, arba nuo palūkanų normų tarpbankinėje rinkoje.

Daugelio finansinių priemonių ir sutarčių įkainojimas priklauso nuo lyginamųjų indeksų tikslumo ir nešališkumo, pabrėžiama EP tinklalapyje. Dažnai jų vertė priklauso nuo kelių stambių rinkos dalyvių veiksmų, o tai esą gali sukurti palankią terpę manipuliavimui. Prieš trejus metus buvo kilęs tarptautinis skandalas dėl įtariamo manipuliavimo tarpbankinėmis palūkanų normomis, taip siekiant milžiniškų pelnų. Kritikos taikiklyje atsidūrė LIBOR skaičiavimo būdas. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai

Ši istorija greitai pelnė didžiausio bankininkystės istorijoje skandalo vardą. Žurnalas „The Economist“ paskaičiavo, kad šios palūkanos diktuoja kainą apie 800 trln. JAV dolerių (11 kartų daugiau, nei metus sukuria viso pasaulio ekonomika) siekiančios vertės finansinių priemonių mokėjimams, įskaitant paskolas privačiam ir valstybiniam sektoriams, išvestines finansines priemones ir kreditines korteles.

2013-ųjų gruodį Europos Komisija aštuoniems bankams skyrė 1,7 mlrd. eurų baudą už kartelinius susitarimus, kuriais buvo siekiama paveikti šių indeksų vertę. Kitais metais už panašius pažeidimus buvo nubausti dar keli bankai.

Naujųjų taisyklių projekte siūloma, kad visi indeksų administratoriai, kurie renka, analizuoja ir apdoroja ne viešai prieinamus duomenis arba naudoja indeksų apskaičiavimo formules, registruotųsi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje (ESMA). Jie taip pat turėtų skelbti tam tikrą indeksų pažymą, kurioje būtų nurodyta, ką šis indeksas vertina ir kiek jis patikimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai