Reaguodamas į Londono finansininkų mintis BNS duotame interviu, Europos Komisijos atstovas Manfredas Bergmannas teigė, kad praeityje Europos Sąjungoje (ES) trūko rinkų reguliavimo.
„Klausimas yra ne tas, ar mokestis yra skausmingas ar beskausmis. Šį kartą svarbiau yra kaip panaikinti sąžiningumo spragą ir laikytis pagrįsto fiskalinės politikos principo, t.y. kad tie, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo naudos iš viešosios politikos – kaip pavyzdžiui gelbėjimo operacijų, kurios labai brangiai kainuoja daugumos ES šalių mokesčių mokėtojams – tie turi ir finansuoti ją“, – BNS teigė M.Bergmannas, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato Netiesioginių mokesčių direktorius.
„Klausimas yra ne tas, ar mokestis yra skausmingas ar beskausmis. Šį kartą svarbiau yra kaip panaikinti sąžiningumo spragą ir laikytis pagrįsto fiskalinės politikos principo“, – BNS teigė M.Bergmannas.
„Tikimybė, kad finansinių sandorių mokesčio našta tenka finansų sektoriui, yra gerokai didesnė negu bet kurio kito mokesčio, kurį galima būtų įsivaizduoti, kaip PVM, įmonių pelno ar asmeninių pajamų mokesčio didėjimo atveju“, – teigė jis.
Tokią poziciją Europos Komisijos atstovas išsakė reaguodamas į Londono Sičio mero Rogerio Giffordo bei Politikos ir resursų komiteto pirmininkas Mark Boleat interviu BNS, kuriame jie teigė, jog 11 ES šalių remiamas mokestis neatneš laukiamos naudos.
M.Bergmanno teigimu, R.Giffordas yra teisus, teigdamas, kad šiuo mokesčiu apmokestinamos ne pajamos, o sandoriai, tačiau, anot Briuselio pareigūno, tai atitinka ir britų taikomų mokesčių logiką.
„Taigi jo loginis pagrindas (tam tikru mastu) atitinka Jungtinės Karalystės žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio rezervo mokesčio, taikomo šalyje išleistų akcijų įsigijimams, pagrindą. Skiriasi jis savo taikymo sritimi, kuri yra gerokai didesnė, o tai savo ruožtu leidžia nustatyti labai nedidelį mokesčio tarifą (0,1 proc., palyginti su 0,5 proc. Jungtinėje Karalystėje)“, – teigė Europos Komisijos atstovas.
„Panašu, kad jis taip pat nepastebi, kad Komisijos pasiūlymas susijęs su jau nustatytų ar numatomų nustatyti nacionalinių mokesčių derinimu. Jis nėra susijęs su naujo mokesčio įvedimu“, – teigė M.Bergmannas, elektroniniu paštu atsakydamas į BNS klausimus.
Anot Komisijos atstovo, keliant klausimą dėl finansinių sandorių mokesčio poveikio prekybos apimčiai „nereikėtų pamiršti, kad likvidumas ir prekybos apimtis nebelaikomi pagrindiniais tikslais“.
„Nuo “Lehman Brothers„ žlugimo 2008 metais finansų rinkų verslo modeliai sulaukė gerokai didesnio dėmesio ir modelių, kurie, kaip nustatyta, daro daugiau žalos nei duoda naudos, patobulinus reguliavimą, bus laipsniškai atsisakyta“, – teigė M.Bergmannas.
„Finansinių sandorių mokestis turėtų papildyti šį reguliavimą, taigi turėtų padėti didinti rinkų veiksmingumą ir skatinti jas daugiau dėmesio skirti ilgalaikiams poreikiams ir gerovę didinantiems verslo modeliams. Kartu šis mokestis turėtų padėti laipsniškai atsikratyti piktnaudžiavimų rinkoje ir verslo modelių, kurie rinkų veiksmingumo nedidina“, – teigė jis.
Atsakydamas į R.Giffordo kritiką, jog mokestis nepagrįstai varžo rinkas, Europos Komisijos atstovas teigė, jog politikos tikslai pastaraisiais metais pasikeitė.
„Užuot siekus kuo mažesnio reguliavimo ir apribojimų, dabar siekiama tinkamai suderinti reguliavimą ir užsibrėžti tinkamus jo tikslus. Į šią naują reguliavimo aplinką įtraukta ir mokesčių politika, kuri, palyginti su reguliavimu, pranašesnė tuo požiūriu, kad dalyviai visada turi galimybę rinktis – ar toliau taikyti apmokestinamą verslo modelį, ar jo atsisakyti“, – teigė Briuselio atstovas.
Mokesčiui nepritariantys britai pabrėžia, kad jis paveiks ir tas šalis, kurios nepritaria priemonei. Dėl šios priežasties Londonas ketina priemonę skųsti Europos teisingumo teismui.
„Iš tiesų, suderintam mokesčiui, be kita ko, būdinga tai, kad jį taikant dalyvaujančių valstybių narių finansų įstaigos nėra diskriminuojamos. Taigi šį mokestį turės mokėti kiekvienas, norintis veikti ar dalyvauti vienuolikos valstybių narių finansinių priemonių rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kur tas asmuo įsisteigęs. Žinodamos apie tai, nedalyvaujančių šalių finansų įstaigos gali spręsti, ar jos nori veikti šioje rinkoje ir mokėti šį mokestį, ar jos šioje rinkoje veikti nebenori. Komisija mano, kad ši rinka yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima paprasčiausiai ignoruoti. Kaip bebūtų, ji sudaro šeštadalį pasaulinės rinkos“, – teigė M.Bergmannas.
Finansinių sandorių mokesčio rėmėjai jį vadina geru būdu finansų sektorių priversti grąžinti skolą už krizės metu šiam sektoriui suteiktą paramą. Įvedus šį mokestį, sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis.
Europos Komisija teigia, kad mokestis padėtų kasmet surinkti 30-35 milijardus eurų pajamų.
Vasarį Europos Komisijos nario A.Šemetos pasiūlyto finansinių sandorių mokesčio įvedimui pritarė 11 iš 27 ES šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius netrukus po rinkimų teigė, kad mokestį įsives ir Lietuva, bet vėliau nuomonę pakeitė.
