Europos Komisijos (EK) Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre‘as sako, kad svarstoma sanglaudos paramą tolygiau susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodikliu, atsisakant skirstymo į tris kategorijas pagal griežtus slenksčius.
Dabar pagal ES taisykles yra skiriami trys regionai – mažiau išsivysčiusiai laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – kur rodiklis yra tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai, kurių BVP rodiklis viršija 90 proc. vidurkį.
„Neatmetame, kad ateityje turėsime viską apimančią formulę, kuri nereikalautų kalbėti apie buvimą žemiau tam tikro lygmens ar tarp kažkokio lygmens. Jeigu tai yra tąsa, tai to nereikia pjaustyti į skirtingų regionų blokus“, – teigė M.Lemaitre’as.
Nelikus šių trijų kategorijų, skirtumas tarp 88 proc. ir 92 proc. rodiklių nebebūtų toks reikšmingas kaip dabar.
Lietuva Sanglaudos politikos kontekste iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus stipriai įsibėgėjus Vilniaus regiono ekonominei plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.
Vyriausybė šių metų pradžioje reaguodama į tai nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus – Vilniaus apskrities ir likusios šalies. Tokiu būdu tikimasi užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą Vidurio ir vakarų Lietuvai.
M.Lemaitre‘as sakė, kad Lietuvos vyriausybei gali tekti gailėtis šio sprendimo.
Šiuo atveju, jeigu turite du regionus ir turite sostinės regioną, kuris būtinai atrodys kaip labiau pažengęs regionas statistiškai, tai staiga jūs galite pajausti, kad mes per daug ribojame, kam galima leisti lėšas sostinėje ir aplink ją.
„Jeigu galų gale tai Lietuvai neatneš finansinės naudos, palyginti su tuo, jeigu viskas būtų nepakeista. Kas gali nutikti, jeigu mes reformuosime paramos sistemą mano apibūdintu keliu – padarant ją labiau tęstine. Šiuo atveju, jeigu turite du regionus ir turite sostinės regioną, kuris būtinai atrodys kaip labiau pažengęs regionas statistiškai, tai staiga jūs galite pajausti, kad mes per daug ribojame, kam galima leisti lėšas sostinėje ir aplink ją. Man yra aišku, kad mes ir toliau turėsime riboti, kur Sanglaudos politika galės būti panaudota labiau pažengusiuose regionuose. Lietuvos institucijoms tai gali nepatikti“, – argumentavo Regioninės politikos direktorato vadovas.
Lietuvos BVP vienam gyventojui 2013-2015 metais sudarė apie 75 proc. ES vidurkio. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui siekė apie 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – apie 62 proc. Kol kas EK nėra patvirtinusi, jog pripažins Lietuvos padalinimą į du regionus, o pastaruosius rodiklius šalies delegacija naudos deryboms su EK.
M.Lemaitre‘as pridūrė, kad Lietuva nėra pirmoji šalis ES viduje, nusprendusi pakeisti savo regionų ribas dėl didesnio finansavimo.
„Lietuva bando gerai išnaudoti sistemą. Lietuva nėra pirmoji, kuri pažvelgė į savo interesus ir išradingai sukūrė naują geografinį apibūdinimą. Aš prisimenu, kad Airija ir Slovėnija taip yra padariusios. Aš nenorėčiau prisijungti prie šios Lietuvos iniciatyvos padalinti save į dvi dalis statistiškai“, – sakė M.Lemaitre’as.
Kalbėdamas bendrai apie Sanglaudos politiką po 2020 metų, M.Lemaitre‘as tvirtino, jog ji turėtų keistis, tačiau kol kas yra numatytos tik idėjos, kaip ji galėtų kisti. Mąstoma susikoncentruoti į tris kryptis: politikos paprastinimą, lankstesnį reagavimą į staigius ekonominius šokus tam tikruose ES regionuose bei papildomos pagalbos suteikimą pabėgėlius integruojantiems regionams. Taip pat dar mąstoma papildomai skatinti Sanglaudos politikos lėšomis šalis, įgyvendinančias struktūrines reformas.
Jis taip pat užsiminė, kad kitoje finansinėje perspektyvoje gali bendrai sumažėti Sanglaudos politikos asignavimai dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES.
EK trečiadienį turėtų paskelbti diskusijų dokumentą apie ES biudžeto ateities scenarijus. Jame turėtų atsispindėti, kokiomis kryptimis ES politikų finansavimas galėtų judėti pasibaigus 2014–2020 metų daugiametei finansinei perspektyvai. Vis dėlto EK galutinį savo pasiūlymą dėl ateinančios perspektyvos pateiks šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Lietuva 2014–2020 metais iš Sanglaudos politikos turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų, kai 2007–2013 metų perspektyvoje šalis gavo 6,885 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikai skirtos lėšos yra viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Ji skirta skatinti ES valstybių ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų telkiant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.
BNS žurnalisto kelionę į Briuselį apmokėjo Europos Komisija, pranešimo turiniui įtakos tai neturi.
