Atsižvelgiant į ketinimus sumažinti žemės ūkiui skiriamas lėšas, kurie papiktins Prancūzijos ūkininkus, į planus plėtrai skiriamą finansavimą susieti su pagarba demokratijai ir į didesnių nacionalinių įnašų reikalavimus, 2021–2027 metų biudžetas žada tapti „sprogstamuoju mišiniu“.
Pasak už biudžetą atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Guentherio Oettingerio, kuris šiuos planus Briuselyje pristatys trečiadienį, siekiant užpildyti 12–14 mlrd. eurų spragą, kuri atsiras dėl „Brexit“, reikia imtis griežtų priemonių.
Po to prasidės lenktynės su laiku, nes Komisija nori, kad biudžetas būtų suderintas iki kitų Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks 2019 metų gegužę, tai yra, praėjus dviem mėnesiams po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos.
ES valstybės narės sako, jog, atsižvelgiant į nesutarimus tarp rytų, vakarų, šiaurės ir pietų, tai yra „neįmanoma“, ir šalys nenori plačiau atverti savo piniginių, kai žemyne vis labiau plinta populizmas.
„Jos turi prisiimti atsakomybę už ambicijas, kurias išreiškė“ dėl ES po „Brexit“, pareiškė vienas Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujamos Komisijos pareigūnas, prašęs neskelbti jo vardo.
„Išlaidas teks mažinti“
Pasitraukus Didžiajai Britanija, ES netenka vienos didžiausių grynųjų mokėtojų į savo biudžetą kaip tik tuo metu, kai blokas bando finansuoti naujas sritis, tokias kaip gynyba, ir spręsti migracijos problemą.
Kai kurios šalys, įskaitant Austriją ir Nyderlandus, jau rengiasi priešintis bet kokiems reikalavimams padidinti nacionalinius įnašus į biudžetą, nors Prancūzija ir Vokietija yra pareiškusios, jog yra pasirengusios mokėti daugiau.
Sumos, dėl kurių bus diskutuojama svarstant biudžetą, yra milžiniškos, nors iš pirmo žvilgsnio jos sudaro visai nedidelę bendro ES turto dalį – dabartinis 2014–2020 metų biudžetas sudarė tik 1 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP).
G.Oettingeris šalis yra paraginęs savo įnašus kitoje „daugiametėje finansinėje programoje“ padidinti iki „1,1–1,2 proc.“ savo nacionalinio biudžeto.
Tačiau, be naujų išteklių, tam tikras „išlaidas teks mažinti“, yra įspėjęs Vokietijai atstovaujantis Komisijos narys.
Šaltiniai sako, kad išlaidos bus apkarpytos „kukliai“ – mažiau nei 10 procentų.
Finansavimą visų pirma norima mažinti dviejose srityse, kurioms kartu tenka beveik trys ketvirtadaliai visų ES išlaidų.
Pirmoji yra liūdnai pagarsėjusi ES Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kuriai tenka 37 proc. bloko išlaidų. Su tuo bus sunku sutikti Prancūzijai, kurios ūkininkai gauna daugiausia BŽŪP lėšų.
Paryžius yra pareiškęs, jog yra pasirengęs ginti „esminę reformą“, tačiau „būtinas pagalbos ūkininkams saugumas neturi nukentėti“, pareiškė vienas diplomatinis šaltinis.
„Politinis spaudimas“
Taip pat bus nusitaikyta į vadinamuosius Sanglaudos fondus, kurių lėšomis finansuojama skurdesnių Europos šalių plėtra. Jiems tenka 35 proc. ES biudžeto išlaidų.
Didžioji dalis tų lėšų šiuo metu atitenka rytinėms buvusio sovietinio bloko šalims, kurios vis dar bando pasivyti labiau ekonomiškai išsivysčiusius Vakarus.
Tačiau pietinės šalys, tokios kaip Ispanija ir Italija, pradėjo reikalauti dalį tų pinigų nukreipti į jų šalis, kad jos galėtų spręsti, pavyzdžiui, masinio jaunimo nedarbo problemą.
Rytų valstybėms narėms, visų pirma Lenkijai ir Vengrijai, kurios abi yra sulaukusios Briuselio kritikos demokratijos klausimais, taip pat kelia nerimą Komisijos planai finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.
„Nesutiksime, kad būtų taikomi nepagrįsti mechanizmai, pagal kuriuos lėšos taptų politinio spaudimo priemone“, – pareiškė Lenkijos Europos reikalų viceministras Konradas Szymanskis.
