Savaitgalio susitarimas yra tik pirmas žingsnis – tam, kad Graikija gautų naują finansinės pagalbos paketą, jos politikams reikės daug nuveikti jau per artimiausias valandas. Situacija šalyje yra daug blogesnė nei iki referendumo, akivaizdžiai griežtesnis už buvusį yra ir reformų planas. Valią jį vykdyti Graikija turi pademonstruoti jau per artimiausias dienas.
Iki trečiadienio (imtinai) euro zona reikalauja, kad Graikija priimtų keturis įstatymų paketus:
1. Pertvarkyti PVM sistemą ir praplėsti mokesčių bazę, kad būtų padidintos biudžeto pajamos.
2. Priimti įstatymus dėl pensijų sistemos reformos ir ilgalaikio jos stabilumo.
3. Užtikrinti visišką Graikijos statistikos agentūros nepriklausomybę.
4. Užtikrinti Fiskalinės drausmės sutarties nuostatų pritaikymą, kas, be kita ko, padėtų sukurti mechanizmą automatiniam valstybės išlaidų karpymui.
Iš Graikijos reikalaujama priimti dar du įstatymų paketus, tačiau dėl procedūrinių dalykų to nepavyks padaryti iki liepos 15 d., todėl iki liepos 22 dienos prašoma:
1. Perkelti į nacionalinę teisę Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą.
2. Priimti Civilinio kodekso pakeitimus, kurie smarkiai pagerintų teisminius procesus ir sumažintų jų kaštus.
Graikijos yra prašoma sukurti garantijų fondą, kurį galima vadinti tiesiog privatizavimo fondu. Mainais į paramą, Atėnuose bus suformuotas 50 mlrd. eurų fondas iš įvairių Graikijos aktyvų, kuriuos Graikija turės parduoti. Yra kalbama apie įvairias valstybines įmones, kurių akcijų privatizavimas padėtų Graikijai surinkti papildomų pajamų.
Šis fondas buvo Vokietijos idėja – fondas kaip paskolų garantija turėtų padėti penktadienio balsavimui Bundestage.
Norėta, kad šis fondas būtų registruotas Liuksemburge, tačiau tokios didelės valstybės turto dalies iškėlimas į užsienį būtų itin pakenkęs Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui, kuris dabar turės „prastumti“ parlamente ne tik įstatymus, bet ir patį nutarimą dėl finansinės paramos.
25 mlrd. eurų iš fondo bus skiriama bankų rekapitalizacijai. Bankų situacija akivaizdžiai yra labai bloga – nors antradienį po dviejų savaičių pertraukos bankai pagaliau atsidarys, kapitalo kontrolė (ne daugiau kaip 60 eurų per dieną) ir toliau išliks. Tiesa, naujienų agentūra BNS rašo, kad bankai antradienį vis tik liks uždaryti: „Graikijos bankai liks uždaryti ir po pirmadienio, informavo šaltinis finansų ministerijoje, pareigūnams siekiant suvaldyti padėtį po dviejų savaičių bankų nedarbo, kurį sukėlė grynųjų pinigų trūkumas.“
Apie 12,5 mlrd. eurų bus skirta skolai aptarnauti, dar tiek pat vyriausybė savo nuožiūra galės investuoti šalyje.
Dėl paramos balsuoti turės ne tik Vokietijos ir Graikijos, bet ir kelių kitų šalių parlamentai. Lietuvoje balsuoti nereikės.
Paramos Graikijai poreikis, skaičiuojama, siekia 82–86 mlrd. eurų. 7 mlrd. eurų kokiu nors būdu turės Graikiją pasiekti iki kito pirmadienio – liepos 20 dienos, – kai šalis turės grąžinti 3,5 mlrd. eurų skolą Europos centriniam bankui (ECB).
Be to, Graikija privalės grąžinti skolą ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), nes be to neįmanomas pagalbos suteikimas iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Be trečiojo pagalbos paketo, Graikija taip pat gaus apie 35 mlrd. eurų iš struktūrinių fondų – pinigai bus skiriami darbo vietoms kurti, ekonomikos augimui paskatinti.
