Euro zonos finansų ministrai teigė, kad kalbos su Graikija gali būti pratęstos penktadienį.
Tačiau pabrėžta, kad toliau derybos vyks tik tokiu atveju, jeigu Atėnai bus linkę sutikti su jų finansavimo programos pokyčiais. Juose – taupymo priemonės, kurių naujoji kairiųjų vyriausybė Graikijoje yra žadėjusi atsisakyti.
Euro zonos ministrai Atėnams pateikė ultimatumą – skolose paskendusi šalis iki penktadienio turi sutikti su finansavimo ir skolų grąžinimo plano sąlygomis, kurias pateikę ES, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis pareiškė, kad Atėnai neketina sutikti su finansinės paramos šaliai programa, jeigu kitos 18 euro zonos valstybės nesutiks atlaisvinti skolų grąžinimo sąlygų.
Jis išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis abi pusės susitiks pusiaukelėje ir susitars dėl kompromiso.
Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas teigė, kad dabar kitą žingsnį turi žengti Graikija ir prašyti ES, kad ši pratęstų programą. Jo teigimu, susitikimas galimas penktadienį, tačiau tai bus paskutinis šansas Graikijai.
Milžiniškos skolos
Šio mėnesio pabaigoje baigiasi Graikijos gelbėjimo programai numatytas terminas, Briuselis linkęs ją tiesiog pratęsti.
Europos Sąjunga ir TVF 2010 m. ir 2012 m. suteikė Graikijai iš viso 240 milijardų eurų paskolą, o privatūs bankai nurašė daugiau negu 100 milijardų eurų skolų.
„Graikijos ministras iš pradžių su tuo sutiko, kad dabartinė programa būtų pratęsta ir laimėtų laiko derėtis dėl naujos programos. Bet jeigu tvirtina, kad reikia tik daugiau laiko, per pusę metų Graikija susitvarkys, tai toli nuo realybės. Iš savo patirties žinome, kaip sunku vykdyti reformas, kurių rezultatai pasirodo gerokai vėliau“, – prieš susitikimą Briusleyje teigė Austrijos finansų ministras.
Europos Sąjunga ir TVF 2010 m. ir 2012 m. suteikė Graikijai iš viso 240 milijardų eurų paskolą, o privatūs bankai nurašė daugiau negu 100 milijardų eurų skolų. Mainais Atėnai pradėjo įgyvendinti skausmingą taupymo programą ir reformas. Tai išlaikė Graikiją euro zonoje, bet skola šoktelėjo iki 315 milijardų eurų.
Praėjusią savaitę euro zona netgi nesutarė dėl tolesnės derybų su Graikija eigos, tačiau Europos viršūnių susitikime sekėsi geriau nei tikėtasi – netgi Angela Merkel sutiko – reikia kompromiso po to, kai Graikijos premjeras parodė esąs pasirengęs būti lankstus – sutiko su 70 proc. dabartinės gelbėjimo programos.
Pasak ekspertų, ne tik laikas, bet ir pinigų stygius spaudžia Atėnus.
