„Terminalo rūpesčiai patikėti „Klaipėdos naftai“, o ši neseniai atleido už jo parengiamuosius darbus atsakingą žmogų, pareikšdama, kad verčiau remsis samdytais konsultantais.Tai, sakau, gal ir „Achemos grupei“ nebereikia kontoros – užtektų Lubio, kuriam patarinėtų konsultantai?.. Konsultantų biznis geras, tik nežinau nė vienos kompanijos, kuri jais remdamasi sėkmingai gyvuotų. Todėl sakau: pirmoji kliūtis šiandien – organizacinės struktūros, skirtos terminalo statybai, nebuvimas“, – interviu „Veidui“ sakė B.Lubys, kuris ne kartą deklaravo turintis interesų dalyvauti statant terminalą ir prieš kelerius metus jau buvo įsteigęs bendrą su valstybe įmonę, kuri vėliau buvo likviduota.
Anot B.Lubio, Energetikos ministerijai jis yra pateikęs schemą, kurioje siūloma, kokiu būdu valstybė, kuri, anot jo, pati nesugeba šio klausimo spręsti, galėtų bent jau netrukdyti privačiam Lietuvos ir užsienio kapitalui pastatyti suskystintų dujų terminalą.
„Jeigu bus leista varyti arklius – varysim, tik vieni nepajėgsim, todėl kinkinys bus didesnis“, – pareiškė B.Lubys.
Jo manymu, terminalo pajėgumas pradžioje galėtų siekti 1–2 mlrd. kubinių metrų per metus, nes dabartinių perdavimo vamzdynų maksimalus pajėgumas tesiekia 800–1000 tūkst. kubinių metrų, o keturi pagrindiniai gamtinių dujų vartotojai yra Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune ir Jonavoje.
„Kai bus pastatyta nauja dujotiekio linija tarp Klaipėdos ir Jurbarko, terminalą būtų galima išplėsti iki 4–5 mlrd. kubų pajėgumo. Naują atominę elektrinę planuojame pasistatyti 2020 metais, taigi, dar dešimtmetį reikės gyventi deginant gamtines dujas ar kitą kurą Elektrėnuose arba gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, bet jų, kaip žinote, Lietuvos Vyriausybė labai nemėgsta“, – interviu kalbėjo B.Lubys.
Jis teigė manantis, kad dėl europinio finansavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms Lietuva bus priversta konkuruoti su Latvija ir Estija, kurios yra toliau pažengusios, įgyvendinant šiuos projektus.
„Bet paramą terminalo statybai iš ES fondų galėtų skirti ir pati Vyriausybė, tik ne specialią ir ne tokią didelę. Pirmiausia reikia suvokti, kad suskystintų dujų terminalas niekada nebus pelno centras – jis tik pateiks pigesnių dujų į pelno centrus. Mūsų kompanijos pelno centras yra „Achema“. Jūsų, kaip piliečių, pelno centras (aišku, jei neturite individualaus šildymo) yra miesto šildymo tinklai, naudosiantys pigesnes dujas“, – teigė „Achemos grupės“ prezidentas.
Tačiau jis perspėjo, kad ir pastačius terminalą dujos vartotojams gali neatpigti, nes nutiesus Klaipėdos–Jurbarko dujotiekį, investicijas bendrovė „Lietuvos dujos“ gali įskaičiuoti į kainą.
„Kainos turi būti nustatomos pagal rinką, pagal vartotojų galimybes ir pagal įmonių pelnus. O dabar nutinka tokie kuriozai, kai „Lietuvos dujos“ praneša per ketvirtį gavusios 86 mln. pelno, ir iškart po to dujos vartotojams pabrangsta. Kai nuties tą Klaipėdos–Jurbarko dujotiekio liniją, apie kurią jau kalbėjom, kainą irgi išvysite mokėjimo pranešimuose“, – tvirtino B.Lubys.
