15min pasiekė vienos kelionių agentūros vadovo skundas, kad per metus jį ir buhalterius užgriuvo net kelios ES lėšomis finansuotos sistemos – joms tenka skirti daug išteklių ir laiko, tuo tarpu jokios naudos nei verslininkai, nei buhalteriai neįžvelgia.
Asociacijos ir buhalteriai pripažįsta didelę problemą – biurokratinė našta tik didėja.
„Milijonai eurų skiriami nereikalingiems programinės įrangos projektams. Tikslas – reikia įsisavinti ES lėšas. Dabar mums ateina komandos tuos reikalus daryti“, – piktinasi verslininkas.
Jis nurodo, kad naujų reikalavimų užkrovė Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), taip pat Aplinkos ministerija – pastarosios žadamos naujovės nuo kitų metų baugina labiausiai.
„VDI milijoną eurų kainavęs darbo vietų profesinės rizikos vertinimo modulis privertė įmones samdytis konsultantus, kad suvestų duomenis į jų sistemą. Projekto tikslas – sumažinti nelaimingus atsitikimus. Finale išleistas 1 milijonas eurų, o koks rezultatas?
Dar vieną stebuklą padarė VMI išleisdama po 3 mln. eurų i.SAF ir i.Mas modulių sukūrimui. Tikslas – priversti įmones sukelti į VMI sistemas krovinių važtaražčius ir PVM sąskaitas faktūras. Girdi, taip sumažinsime šešėlį, galėsime kontroliuoti“, – sako kelionių agentūros savininkas.
Tačiau galiausiai, anot jo, įmonės tiesiog savo lėšomis turėjo koreguoti apskaitos programas, samdyti papildomus žmones, o rezultato nėra.
„Kaupiami duomenys visiškai nereikalingi, jų pagrindu nerastas nė vienas šešėlis, o ir pati VMI pripažįsta, kad sistema neveikia ir ji visiškai nereikalinga“, – piktinasi verslininkas.
Tačiau viską, anot jo, pranoksta Aplinkos ministerija, užkrovusi verslui pakuočių apskaitos sistemą.
„2,5 milijonus eurų kainavusi pakuočių apskaitos sistema net neturi galimybės duomenų priimti automatiniu būdu per „xml“. Visus duomenis reikia suvesti ranka. 2,5 milijono eurų už paprastą internetinę duomenų bazę. Tokia daugiausia galėtų kainuoti 100 tūkstančių eurų. Va taip ir gyvename – milijonai ES lėšų nereikalingai programinei įrangai“, – sako verslininkas.
„i.MAS, i.VAZ – buhalterės keikiasi iki pasiutimo. Bet čia dar bent jau yra galimybė integruoti ir daryti su xml apsikeitimu. Bet tos pakuotės sistemos, kur nėra net galimybės importuoti duomenų iš buhalterinių programų, yra visiškas absurdas“, – priduria verslininkas.
LBAA: vien i.MAS atėmė bent dieną per mėnesį
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė patikina, kad naujos sistemos buhalteriams iš tiesų sukūrė daug problemų – visos naujos sistemos pasirodė pastaraisiais metais.
„VMI gavo daug ES lėšų, kad įgyvendintų i.MAS projektą, jame numatytas didelis duomenų kiekio pateikimas. Tokios apimties duomenų neteikia nė viena pasaulio šalis. Kitos šalys tokio dalyko neturi ne dėl to, kad jos pinigų ar specialistų neturi, bet dėl to, kad tai tikrai nėra paprastas procesas ir bet kokios net smulkiausios klaidos gali sukurti reikšmingą naštą verslui. Lietuva prisiėmė pionieriaus vaidmenį, tik ar mes esame tiek stiprūs ekonomiškai ir finansiškai, kad tokį progresą galėtume finansuoti ir būti pavyzdžiu“, – sako D.Čibirienė.
Ji patikina, kad VMI sistemoms iškelti tikslai yra geri ir po penkerių metų panašius dalykus sprendžiančios sistemos bus ir kitose šalyse – jos veiks pagal Lietuvoje išgrynintus algoritmus ir tų šalių verslininkams šie pokyčiai kainuos mažiau, nei lietuviams.
VMI Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) sudaro:
- Bendroji dalis – pranešimų dėžutė, kontaktinė informacija, i.MAS atstovavimų tvarkymas, žiniatinklio paslaugų naudojimo nustatymai.
- i.SAF – elektroninis sąskaitų faktūrų posistemis.
- i.VAZ – elektroninių važtaraščių posistemis.
„Deja, pionieriai sumoka už klaidas ir už ilgą teisingo kelio paiešką. Dabartinis veikiančių i.MAS sistemų funkcionalumas ir draugiškumas vartotojui prašosi pokyčių“, – sako D.Čibirienė.
LBAA atliko apklausą apie i.MAS – rezultatai parodė, kad naujosios VMI sistemos pareikalauja maždaug 8 apskaitos darbuotojo valandų per mėnesį. D.Čibirienė abejoja, „ar vertėjo skubėti į šį traukinį“ – gal ateityje sistemos ir bus geros, tačiau dabar jos nėra patogios ir sukuria daugiau naštos nei naudos.
„Įmonė prarado vieną vyr. buhalterio dieną per mėnesį – ji buvo skiriama analizėms ir patarimams vadovui, konsultacijoms, o dabar reikia laiką skirti i.MAS. Tačiau niekas nepasikeitė – verslas kiek mokėjo mokesčių, tiek ir moka, pajamos nepadidėjo, o darbo buhalteriams padaugėjo“, – patikino D.Čibirienė.
LBAA vadovė skaičiuoja, kad dėl naujų ataskaitų teikimo ir jų analizės i.MAS, verslui buhalterinės apskaitos paslaugos pabrango maždaug 5 proc., o jis dėl to papildomos naudos negavo. Ji patikina, kad „finansininkai pyksta, verslas nepatenkintas“. LBAA su kitomis institucijomis teikė siūlymus VMI dėl sistemų tobulinimo – tačiau kol jie bus atlikti, tenka dirbti su esama sistema.
„Todėl turiu sutikti su verslininkų nuomone, kad išgyvename periodą, kai gauname daugiau naštos nei naudos“, – sako D.Čibirienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir pasaulinio lygio ekspertai viešai pasisako, kad ne visi sprendimai duos ekonominį efektą, kurio tikimasi, kai kurie algoritmai ar sprendimai turės išnykti ir pasirodys nauji.
„Ne viena Lietuva, visas pasaulis čiaudi nuo automatizacijos ir robotizacijos, kuri iš tiesų kartais ne padeda, o kaip šešta koja trukdo dirbti ir sukelia papildomą naštą. Tokios jau yra prognozės, kad dalis dabartinių sprendimų turės nunykti, bet išsivystys geri. Pagal pasaulines prognozes yra manoma, kad 2020 metais daugelis robotizacijos sprendimų galbūt iš tiesų duos naudą ir sutaupysime laiko“, – viliasi D.Čibirienė.
23 įmonių buhalterė: už biurokratiją sąskaitos neišrašysi
Buhalterinių paslaugų bendrovės „Du plius du“ savininkė Julia Bukel piktinasi, kad darbo gerokai padaugėjo ir buhalterija verslui brangsta.
„Dėl i.SAF jau visi susitaikėm, prisitaikėm ir dirbame. Daugelis buhalterinių įmonių pakėlė kainas, bet mano sutartyse buvo nurodyta, kad įsipareigoju pateikti visas privalomas deklaracijas, dėl to kainų nekėliau. Todėl netgi naujų klientų kreipėsi. Tačiau iš naujų sutarčių jau išbraukiu šį punktą ir konkrečiai įvardiju, ką teiksiu – matau, kad dar bus tiek visko prigalvota, galbūt teks samdyti daugiau darbuotojų ir ateityje kelti kainas“, – sako J.Bukel.
Ji aiškino, kad tenka vykdyti ne vienos įmonės buhalterinę apskaitą, todėl naujosioms sistemoms pildyti tenka sugaišti apie dieną.
Įsivaizduokite, dabar mums reikia skaičiuoti pakuočių svorį. Paaiškinkite, kam to reikia, kaip tai padaryti. Kažin ar kitais metais neturėsiu skaičiuoti, kiek kilogramų popieriaus sunaudoja kokia įmonė.
„Įsivaizduokite, dabar mums reikia skaičiuoti pakuočių svorį. Paaiškinkite, kam to reikia, kaip tai padaryti. Kažin ar kitais metais neturėsiu skaičiuoti, kiek kilogramų popieriaus sunaudoja kokia įmonė. Manęs nebestebintų“, – sako J.Bukel.
Ji skaičiuoja, kad i.SAF duomenis pildo už 23 įmones, tačiau daugiausia sunkumų kyla ne dėl duomenų suvedimo, bet dėl neatitikimų sistemoje. Klaidų čia atsiranda dėl to, kad, pavyzdžiui, įmonės tiekėjo ar pirkėjo buhalteriai tą pačią sąskaitą faktūrą įvedė tiesiog kitaip.
„Pavyzdžiui, neatitikimų atsiranda dėl to, kad sąskaitos numerį jie įvedė su tarpu, o aš be, arba vietoje nulio įvesta O raidė. Gali būti ir duomenų įvedimo klaida. Jei aš ją padarau, galiu pataisyti, tačiau jei suklydau ne aš, o mūsų tiekėjo ar pirkėjo apskaitininkas, aš gi nepataisysiu ir laiko nesusigrąžinsiu, kurį gaišau tą išsiaiškindama. Sąskaitos už tai klientui taip pat neišrašysi – juk nieko nepadariau. O tokių atvejų daugiausia“, – piktinasi finansininkė.
Naujos sistemos atima ir buhalterių galimybes užsidirbti – naujos prievolės kainuoja, mažina pelną.
„i.SAF užkrovė papildomo darbo, tačiau klientai šito nesupranta ir atitinkamai nenori mokėti daugiau. Jei tvarkai tik vienos įmonės buhalteriją, tai gal ir neužtrunka ilgai ir galima surasti pliusų: greičiau atrandi pasimetusias sąskaitas faktūras. Bet aš i.SAF teikiu 23 klientams, kiekvienas yra skirtingas, turi savo niuansų, po to jie gauna pranešimus, kad kryžminiam sutikrinime rasta neatitikimų ir dažniausiai jiems atrodo, kad čia aš kažko nepadariau“, – sako J.Bukel.
Baiminasi dėl Aplinkos ministerijos užmojų
Bendra gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) turi pradėti veikti dar tik nuo 2018 m. pradžios, tačiau tarp finansininkų ji jau dabar kelia audrą socialiniame tinkle „Facebook“. GPAIS skirta gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos duomenims rinkti, anksčiau žiniasklaida skelbė, kad ji gali paliesti 25 tūkstančius įmonių.
„Buvom užvakar „Žalio taško“ seminare apie GPAIS, dar šiandien su kolege atsigaut negalime – siaubas ima, kaip reikės viską suspėt ir pasidaryti. Reikalavimai nelogiški. Galvojame, kokiu būdu reikės į sistemą prekių sąrašą su visom pakuotėm susivest“, – uždaroje grupėje „Buhalteriai profesionalai“ nuogąstavo finansininkė Ingrida.
Kita finansininkė Meilė skundėsi, kad netgi į seminarus patekti neįmanoma – vietų nėra.
„Ar yra šioje grupėje iniciatorius, kuris galėtų parašyti peticiją prieš šį „terorą“? Suprantu apmokestinamuosius gaminius tegul apskaito, pvz., alyvas, ar dar ką. Bet kai reikės deklaruoti šiukšles, tai jau virš visko. Ir dar jie nori, kad verslas neišsibėgiotų iš Lietuvos“, – rašė Birutė.
„Mūsų nieko neklaus – įkiš kaip i.MAS, i.VAZ ir visokius TAFT. Reikia gi ES lėšas įsisavinti“, – replikavo Meilė.
Finansininkės piktinasi, kad į GPAIS privalės registruotis visi gamintojai ir importuotojai, reikės skaičiuoti ne tik komunalines atliekas, bet ir pakuotes, tarą, alyvas, baterijas, elektroninę įrangą be jokių svorio apribojimų.
„Kosmosas tai, o ne programa – iš tikrųjų ji visiškai neišbaigta, su daug trūkumų. Verslininkų atžvilgiu tolerancijos nulis“, – teigė finansininkė Laura ir piktinosi, kad nėra jokių mokymų, atsakymų į klausimus iš Aplinkos ministerijos.
Sistemų skaičiui rankų pirštų nebepakanka
LBAA vadovė patikina, kad dabar buhalteris turėti žinoti ir mokėti dirbti su įvairiausiomis sistemomis ir jų skaičius sukasi apie dešimt.
„Buhalteris turi žinoti labai daug duomenų suvedimo sistemų. Yra statistikos sistema, yra „Sodros“ EDAS, „Mano VMI“, EDS, i.MAS sistemos su posistemiais, tokiais kaip i.VAZ, i.SAF, „Epris“, MOSS. Jei dar vadovas nori, buhalteris dirba ir su VDI, Aplinkos ministerijos sistema (GPAIS), „Registrų centrui“ teikiamos finansinės ataskaitos, dar buhalteris dirba su bankais ir SEPA formatu įkeliamais mokėjimo pavedimais“, – vardija D.Čibirienė.
Ji aiškina, kad VMI i.MAS sistemos i.SAF posistemio kryžminis sąskaitų patikrinimas startavo tik 2017 m. birželio mėnesį, o važtaraščių ir sąskaitų teikimas – 2016 m. spalį. Serveriai iki šiol vis dar stringa, būna trikdžių. 2016 m. spalio mėnesio duomenų teikimui nebuvo parengtos testinės aplinkos iki jų veikimo pradžios. Faktiškai pirmi duomenų teikimo mėnesiai buvo pavadinti testiniais, nes kitaip ir būti negalėjo.
„Tokiais tempais didėjant robotizacijai buhalteris nebesukuria tiek pridėtinės vertės, kiek jis verslui sukurdavo anksčiau, nes jis vis didesnę laiko dalį pradeda skirti ne verslo reikmėms, bet mokesčių surinkimo reikmėms. Jis padeda VMI susirinkti mokesčius iš mokesčių mokėtojų ir verslas iš tiesų pradeda nebevertinti buhalterio profesijos – nebesupranta, kokią naudą jis gali duoti verslui“, – sako D.Čibirienė.
Įmonės įsigijo programas dar tada, kada nebuvo jokios informacijos, kad reikės jas koreguoti dėl naujų VMI reikalavimų. Tai iš tiesų be galo didelė našta ir iššūkis Lietuvos verslui.
Ji patvirtina, kad didelę darbo dalį buhalteriai turi atlikti rankiniu būdu, kadangi techniškai kitokių galimybių nebūna, nes ne visi gali įpirkti naujausius techninius sprendimus, kurie atitiktų ne tik VMI, bet ir verslo poreikius.
„Labai nepaprasta, kai reikia tikslinti ir taisyti duomenis, prisiminti, kas ir kur buvo redaguota.
2017 m. rugsėjo LBAA i.MAS apklausa parodė, kad dabartiniu metu net 18 proc. duomenų į i.SAF yra suvedama mišriuoju būdu, tai yra, kai dalis programos sugeneruotų duomenų tikslinama rankiniu būdu VMI sistemoje, nes nebuvo įmanoma užprogramuoti verslo apskaitai naudojamų programų, kad įvertintų visus galimus atvejus. Įmonės įsigijo programas dar tada, kada nebuvo jokios informacijos, kad reikės jas koreguoti dėl naujų VMI reikalavimų. Tai iš tiesų be galo didelė našta ir iššūkis Lietuvos verslui“, – sako D.Čibirienė.
VMI: jau dabar surenkame daugiau PVM
VMI i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė aiškina, kad dėl didelio „šešėlio“ naujos sistemos sukurtos ieškant būdų didinti pajamų apskaitymą, mažinti mokesčių vengimą bei sudaryti lygiavertes konkurencines sąlygas sąžiningam verslui.
„Dar iki startuojant i.MAS mokesčių mokėtojai VMI teikdavo PVM deklaracijas, kuriose nebuvo fiksuojamos atliktos konkrečios ūkinės operacijos, o išrašytą PVM sąskaitą faktūrą būdavo galima sunaikinti ir neapskaityti gautų pajamų“, – aiškina V.Ginevičienė.
Tuomet dalis PVM mokėtojų buvo gavę nurodymus teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus ir tai tik patvirtino, kad taikant griežtesnę išrašomų ir gaunamų faktūrų kontrolę mokesčių surinkimas išaugdavo – teikusių PVM registrus sumokėtas PVM išaugo 65,6 mln. Eur.
„i.SAF sistema automatinėmis priemonėmis atlieka mokesčių mokėtojų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų kryžminį sutikrinimą, kurio ataskaita pateikiama ir mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojai, besinaudojantys šia paslauga, patys identifikuoja ūkio subjektus, kurie registruoja duomenis apie neegzistuojančias sąskaitas ir praneša VMI, o VMI savo ruožtu imasi atitinkamų veiksmų“, – aiškina V.Ginevičienė.
Iki i.VAZ starto, anot jos, įmonės popierinius važtaraščius galėdavo sunaikinti ir neapskaityti pajamų – naujas įrankis leidžia atlikti pilną krovinio gabenimo procedūros administravimą, jame netgi galima pateikti užsakymus. Tačiau nuslėpti pajamų – nebepavyks.
„Tikimasi, jog įdiegta ir plėtojama i.MAS padės mažinti neapskaitomos ekonomikos mastus. Tai patvirtina jau turimi pirmieji rezultatai: 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. PVM pajamų VMI surinko 241,6 mln. eurų, arba 10,4 proc. daugiau nei tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu“, – sako V.Ginevičienė.
Ji patikina, kad įmonės gali matyti, jei kokie nesąžiningi mokesčių mokėtojai su jomis deklaruotų tariamus sandorius – tokia informacija gali būti „siūlo galu“, kuris prives prie piktnaudžiavimų atskleidimo.
Į kritiką dėl sistemų nepatogumo ji atsako, kad sistemos buvo kuriamos kartu su verslu – į grupę buvo įtraukti ir LBAA, didžiųjų mokesčių mokėtojų atstovai, jiems buvo prieinami prototipai, verslo atstovai dalyvavo testavime. VMI patikina, kad dedamos visos pastangos, kad sistema veiktų sklandžiai: internete pateikiamos taisyklės, atsakymai į klausimus, rekomendacijos, organizuojami susitikimai ir mokymai.
Šiuo metu i.MAS sistema naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Apie 66 tūkst. PVM mokėtojų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis į i.SAF privalo teikti kiekvieną mėnesį. Per visą laikotarpį į i.SAF yra sulaukta apie 1,5 mln. išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų, kuriuose pateikta apie 190 mln. sąskaitų.
Mokesčių mokėtojų, teikiančių duomenis į i.VAZ, skaičius išaugo 12 proc., taip pat 18 proc. mažėjo mokesčių mokėtojų, kurie tariamai naudojosi numatytomis lengvatomis ir neteikė duomenų į i.VAZ, dalis.
„Duomenų nepateikimo ir piktnaudžiavimo situacijų būna įvairių. Pasitaiko, kai važtaraščio duomenis mokesčių mokėtojai bando pateikti tik sustabdžius automobilį patikrinimo metu. Tačiau i.VAZ sistemoje fiksuojamas tikslus važtaraščio pateikimo laikas, todėl tokie mokesčių mokėtojai atsakomybės neišvengia“, – sako V.Ginevičienė.
Laukia dar keturios VMI sistemos
VMI atstovė paaiškina, kad i.SAF ir i.VAZ yra pirmieji bendros i.MAS sistemos elementai. Vėlesniuose i.MAS projekto etapuose numatyta sukurti dar 4 posistemius: išmaniųjų kasos aparatų posistemis (i.EKA), standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo posistemis (i.SAF-T), nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiam verslui posistemis (i.APS) ir nuolatinės mokesčių mokėtojų kontrolės posistemis (i.KON).
Ji pripažįsta, kad pasitaiko sistemos strigimų, tačiau tą dažniausiai lemia tai, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų sąskaitų duomenis į i.SAF teikia paskutinę termino dieną – dėl to lėtėja sistemos darbas. Dėl to VMI rekomenduoja nelaukti paskutinės termino dienos ir duomenis teikti anksčiau.
„Atsižvelgdami į siūlymus, siekiame, kad sistema taptų patogiu įrankių darbui, todėl artimiausiu metu numatome tobulinti i.SAF posistemio kryžminio sutikrinimo paslaugą“, – patikina V.Ginevičienė.
AM: GPAIS naudotis bus privaloma
GPAIS sistemos sukūrimas ir diegimas, taip pat techninės ir programinės įrangos diegimas atsiėjo beveik 2,5 mln. Eur, patvirtino Aplinkos ministerija.
Šia sistema bus privaloma naudotis visiems, kurie ir dabar pagal dabartinį reglamentavimą privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade bei vykdyti tiekiamų rinkai gaminių ir pakuočių apskaitą – tai tie verslai, kurie gamina ar importuoja pakuotes arba gaminius, kuriems taikomas gamintojo atsakomybės principas – tai apima elektroninę įrangą, transporto priemones, baterijas, akumuliatorius, alyvas, padangas, amortizatorius, automobilių filtrus ir kita.
Apskaitos nevykdymas prilyginamas pažeidimui ir užtraukia baudą nuo 250 iki 1400 eurų pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, informavo Aplinkos ministerija.
„Girdime kai kurių sektoriaus dalyvių komentarus, kad GPAIS sistemos nereikia. Aplinkos ministerija tokių pasisakymų ar anoniminių nuomonių nekomentuoja. Tačiau atliekų apskaitą, kuri šiuo metu yra pasenusi, neaktuali, vėluojanti, pildyti yra privalu.
Atliekų apskaita susijusi su tiksliais gaminių tiekimo rinkai ir jų tolesnio sutvarkymo duomenimis, o tai aktualu kiekvienam verslui, kuris moka mokesčius į valstybės biudžetą už gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Tai aktualu ir atliekų tvarkytojams bei visuomenei“, – sako viceministras Dalius Krinickas.
Jis aiškina, kad iki šiol apskaitą buvo reikalaujama pildyti popieriniuose žurnaluose, todėl duomenys būdavo sunkiau prieinami ir buvo sudėtingiau kontroliuoti atsakingoms kontrolės institucijoms. Startavus GPAIS visi apskaitai reikalingi duomenys bus vedami tiesiai į sistemą, todėl pasiekiami realiu laiku ir užtikrins efektyvesnę kontrolę. Tai esą supaprastins apskaitos vedimą – automatiškai bus generuojamos metinės ataskaitos.
D.Krinickas žada, kad bus ir galimybė duomenis teikti automatiškai, tačiau tik iš dalies – Gamintojai ir importuotojai turės galimybę įkelti gaminių sąrašą, tai pat bus sukurta galimybė įkelti į GPAIS gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai kiekius.
„Svarstoma galimybė sukurti integraciją ir atliekų tvarkytojams. Tačiau, kadangi sistema sudėtinga ir joje daug įvairių automatinių patikrinimų (gamintojų registras, atliekų registras, kitų ūkio subjektų turimi atliekų kiekiai, importuotos atliekos ir kt.), ne visos integracijos galimos“, – atsiųstame komentare aiškina viceministras.
Siekiant palengvinti perėjimą ir prisitaikymą prie naujosios sistemos numatomas pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki 2018 m. birželio 30 d.
„Taip, sistemą numatoma tobulinti, kuriant papildomas sąsajas vartotojų patogumui. Sistemos bandomosios eksploatacijos ir mokymų metu sulaukiama sistemos tobulinimo pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti ir reikalingiausius numatoma įgyvendinti. Siekiant pradėti darbą su GPAIS atliekų tvarkytojai pradžioje turės susivesti pradinius atliekų likučius, įmonių vadovai turės priskirti įmonių atstovus, kurie dirbs su GPAIS“, – aiškina D.Krinickas.
VDI: sistemos palengvina privalomos informacijos teikimą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina valdanti dvi sistemas: elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS), taip pat yra interaktyvaus internetinio rizikos vertinimo projekto OiRA partneris.
„Pasinaudodami EPDS darbdaviai elektroniniu būdu gali VDI teikti pagal atitinkamus teisės aktus privalomą informaciją: išankstinį pranešimą apie statybų pradžią, pranešimą apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamą darbuotoją, pranešimą apie su asbestu susijusią veiklą. Naudojantis EPDS galima pateikti VDI prašymą dėl pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų vykdymo būklę išdavimo įmonei dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“, – paaiškino VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė ir patikina, kad tai padaro paslaugas labiau prieinamas.
OiRA leidžia nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją. Interaktyviomis rizikos vertinimo priemonėmis siekiama, kad labai mažų ir mažų įmonių darbdaviai patys galėtų atlikti profesinės rizikos vertinimą.
„Tai itin svarbu, kadangi profesinės rizikos vertinimas yra pirmasis ir vienas iš pagrindinių žingsnių siekiant mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių“ – teigia VDI atstovė.