„Jokiomis aplinkybėmis palūkanų normos negali išlikti ilgiau, negu absoliučiai būtina, kalbant apie kainų stabilumą, – keliems Europos laikraščiams, įskaitant „Sueddeutsche Zeitung“, sakė Bundesbanko vadovas Jensas Weidmannas. – Itin švelnios monetarinės politikos grėsmė auga, kuo ilgiau palūkanų normos išlieka mažos.“
ECB bazinė palūkanų norma yra nulinė nuo šių metų pradžios. O banko indėlių palūkanų norma yra neigiama. Tai reiškia, kad komerciniai bankai moka už savo lėšų laikymą ECB.
Kartu su ECB pigiomis paskolomis komerciniams bankams, žemos palūkanų normos yra skirtos sumažinti skolinimosi išlaidas verslui ir vartotojams, kas turėtų skatinti ekonomikos augimą.
O spartesnis ūkio augimas skatina infliaciją, kuri padidėtų iki ECB tikslinės kiek mažesnės nei 2 proc. ribos.
Tačiau nors ECB sumažino palūkanų normas ir padidino savo „kiekybinio švelninimo“ programą iki 80 mlrd. Eur per mėnesį, euro zonos ekonomikos augimas išlieka vangus. Tiesa, ECB rugsėjo pradžioje kiek pagerino euro zonos BVP prieaugio prognozę šiems metams iki 1,7 proc. Bet bankas sumažino prognozes 2017 – iems ir 2018 – iems metams.
Savo ruožtu vis labiau pasigirsta bankų sektoriaus nepasitenkinimas mažomis palūkanų normomis, nes jos mažina bankų pelną.
J.Weidmannas atmeta nuogąstavimus, jog sugriežtinta monetarinė politika sulėtintų euro zonos ekonomikos augimas.
„Galimos atskirų finansų institucijų ar vyriausybių problemos neturėtų mūsų nuo monetarinės politikos normalizavimo kaip galima greičiau“, – pareiškė Vokietijos centrinio banko vadovas.
