Būsimi pensininkai – dabartiniai 18-55 metų respondentai – galvoja, kad senatvėje kur kas mažiau reikės mokėti skolų ir paskolų, pinigų kelionėms ir pramogoms, stambiems pirkiniams, o vienintelės išlaidos, kurios išaugs, bus išlaidos sveikatos priežiūrai.
Vis dėlto, apklaustų dabartinių pensininkų teigimu, daugiau pinigų reikės ne tik sveikatai, bet ir pirmo būtinumo reikmėms – maistui, transportui ir namams išlaikyti. Be to, kas penktas pensininkas pripažįsta, jog buvo labai sunku, kai pajamos sumažėjo ir dėl to teko gerokai sumažinti išlaidas.
„Dažnai žmonėms, kai jie galvoja apie tolimą ateitį, būdingas per didelis pasitikėjimas savimi. Nors gyventojai mato sunkumų, su kuriais susiduria dabartiniai pensininkai, jie tikisi, kad tolimoje ateityje viskas bus kitaip – kur kas geriau”, – pranešime cituojama SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, tie, kuriems pensinis amžius dar tolokai, matyt, tikisi, jog pajamos sulaukus pensinio amžiaus bus tokios pat, kaip ir dirbant, arba tik šiek tiek mažesnės. Todėl, natūraliai sumažėjus išlaidoms drabužiams ar pramogoms, gyvenimas bendrai nepablogės.
Tačiau dabartiniai pensininkai situaciją linkę vertinti realiau – jų pajamos išėjus į pensiją sumažėja maždaug trečdaliu, todėl net ir mažiau pinigų išleidžiant, pavyzdžiui, maistui ne namuose, tų išlaidų dalis šeimos biudžete išauga.
Ketina dirbti ir pensinio amžiaus
Kad nereikėtų mažinti įprastinių išlaidų ir drastiškai keisti gyvenimo būdo, daugelis gyventojų, išėję į pensiją, tikisi gauti papildomų pajamų. 70 proc. apklaustųjų planuoja dirbti net ir sulaukę pensinio amžiaus. Kita vertus, tik kas trečias nurodo, jog norėtų į pensiją išeiti vėliau nei 65-erių.
Bent pusė apklaustųjų tikisi, kad juos senatvėje parems vaikai ir šeima, nors dabar, kad remia savo pensinio amžiaus artimuosius, nurodo tik kas ketvirtas respondentas.
Maždaug ketvirtadalis gyventojų planuoja gauti pajamų iš nuosavo verslo, šiek tiek mažiau ir iš nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, jį nuomodami.
„Viltys, kad senatvėje didesnę dalį pajamų gausime iš nekilnojamojo turto, jį nuomodami arba persikraustę į mažesnį būstą, turi pagrindo, kaip ir tai, kad dalį pajamų generuos nuosavas verslas. Pajamų šaltinių greičiausiai bus daugiau negu dabar, tačiau šias galimybes reikėtų vertinti nuosaikiau.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, tikintys, kad, sulaukus pensijos, išgyventi padės pajamos iš nuosavo verslo, jo dar net nesukūrė“, – sakė J.Varanauskienė.
Dauguma gyvena tik iš pensijos
Remiantis esamų pensininkų tyrimo duomenimis, didžiausią pensininkų pajamų dalį sudaro pensijos – maždaug 70 proc. Daugiau nei penktadalį – 22 proc. visų pajamų – sudaro dirbančių pensininkų atlyginimas. Vaikų parama ir santaupos – beveik nejuntamos, retas nurodo, kad gauna pajamų ir iš būsto nuomos ar verslo.
J.Varanauskienės teigimu, kol kas nematyti ženklų, leidžiančių tikėtis, jog po dvidešimties ar trisdešimties metų valstybės mokamos pensijos ir vidutinių dirbančio žmogaus pajamų santykis padidės.
J.Varanauskienės teigimu, kol kas nematyti ženklų, leidžiančių tikėtis, jog po dvidešimties ar trisdešimties metų valstybės mokamos pensijos ir vidutinių dirbančio žmogaus pajamų santykis padidės.
„Atvirkščiai, demografinės tendencijos rodo, jog vis mažiau dirbančių žmonių turės išlaikyti vis didėjančią pensinio amžiaus žmonių visuomenę. Todėl, norint užsitikrinti orią senatvę, pradėti ja rūpintis reikia jau dabar. Tuomet žmonių optimizmas, kad senatvėje jų gyvenimas bus geresnis, nei dabartinių pensininkų, turės pagrindo“, – sako J.Varanauskienė.
