Skirtumas tarp bankų pasiūlymų gali sudaryti net iki aštuntadalio visos paskolos kainos. Lietuvos bankas nurodo, kad šiuo metu paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanų normos Lietuvoje siekia 5,44 proc. Šias palūkanų normas sudaro Europos Centrinio Banko nustatomas EURIBOR bei banko marža, kurią kiekviena kredito įstaiga nusistato individualiai.
Pastebima, kad naujai išduotų būsto paskolų skaičius pastaruosius kelis mėnesius stabiliai auga ir NT išlieka mėgstamiausias lietuvių investavimo būdas, nors dalis perka dar tik pirmąjį savo būstą. Šiuo metu lietuviai savo einamosiose banko sąskaitose laiko daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kurių dalis galimai ruošiami būtent investicijoms į NT, todėl dabar suprasti, kodėl bankų maržos ir paskolų kainos gali skirtis, yra ypač svarbu.
Tai, kaip yra suskaičiuojamos palūkanos, priklauso nuo daugelio veiksnių. Tam įtakos gali turėti tiek skolintojo taikomi mokesčiai, tiek ir būsto vieta.
„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad suteikdamas paskolą, bankas kiekvieną atvejį vertina individualiai. Todėl banko suteikta palūkanų marža gali skirtis. Ji priklauso nuo būsto vietos, kainos, kliento mokumo ir kitų veiksnių. Maržos yra reguliariai peržiūrimos“, – pasakoja banko „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvard Arnatkevič.
Daliai kreditorių – tai išlikimo reikalas
Specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kurie kreditoriai paprasčiausiai neturi jokio didesnio konkurencinio pranašumo, todėl yra priversti rinktis didesne rizika pasižyminčius klientus, dėl kurių yra galimybė patirti didesnių nuostolių.
Natūralu, kad klientai su prastesne kredito istorija taip pat yra priversti mokėti didesnes palūkanas. Tai padeda kompensuoti nuostolius, kurie gali atsirasti tokiems klientams nevykdant finansinių įsipareigojimų ir toliau konkuruoti su skirtingais kreditoriais, turinčiais kitokį rizikos apetitą.
Kaip ir kiekvienoje rinkoje, egzistuoja skirtingi verslo modeliai
Šiuo metu Lietuvoje yra dešimtys finansų rinkos dalyvių, galinčių teikti paskolas nekilnojamajam turtui, 34 sutelktinio finansavimo paslaugų tiekėjai bei šimtai vartojimo kredito davėjų.
Skirtumai tarp bankų pasiūlymų paskoloms dažnai būna gana nedideli, esant tokiam pasirinkimui. Skirtumas tarp geriausio ir prasčiausio pasiūlymo taip pat gali būti ganėtinai didelis. Taip gali nutikti paprasčiausiai dėl kredito įstaigos verslo modelio.
Kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje, ar tai yra maitinimo verslas, ar elektroninė prekyba, kaina gali būti vienas iš konkurencinių pranašumų. Dalis paslaugos tiekėjų gali pasirinkti parduoti mažiau, tačiau už didesnę kainą ir gauti didesnį pelną, kiti pelną stengiasi pasiekti parduodami kaip įmanoma didesnį kiekį.
Pastaruoju metu kai kurie bankai taip pat pradėjo siūlyti paslaugų paketus. Pavyzdžiui, suteikiama galimybė pasiimti paskolą su mažesne banko marža, tačiau klientas turi įsipareigoti įsigyti ir kurį laiką naudoti kitus banko produktus: atsidaryti sąskaitą, pradėti naudoti kreditinę kortelę ar kitas paslaugas, dėl kurių ilgainiui išlaidos paskolai gali būti didesnės negu identiško pasiūlymo su, teoriškai, didesne marža, bet be išlaidų papildomiems produktams.
Bankai turi skirtingus pinigų šaltinius
Didieji komerciniai bankai, kuriuose atidaromos einamosios sąskaitos kasdieninėms verslo ir fizinių asmenų reikmėms, turi prieigą prie dažnai nemokamų papildomų lėšų, kurias gali įdarbinti savo reikmėms. Bankai naudoja dalį sąskaitose laikomų pinigų investicijoms, pavyzdžiui, paskoloms išduoti.
Tai – pigiausios lėšos, kurios generuoja didesnę grąžą. Todėl neretai didieji komerciniai bankai, turintys daugybę klientų, gali siūlyti itin konkurencingas finansavimo sąlygas.
Kai kurie bankai taip pat veikia keliose šalyse ir tai gali išnaudoti skolindamiesi šalyje su mažesnėmis indėlių palūkanomis bei perkeldami tas lėšas skolinimui į kitą šalį.
„Labai svarbu kreiptis ne į vieną, o bent kelis ar net visus būsto paskolas išduodančius kreditorius. Tai leis palyginti jų pasiūlymus ir gauti geriausią bei sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų“, – apibendrina E.Arnatkevič.
