Rankose – kaimynų asmeniniai duomenys
15min susitiko su vasarą butą ir vietą automobiliui pirkusiu žmogumi (jis norėjo likti anonimas), kuris pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Žmogus stebėjosi, kad dokumentas – tai pluoštas lapų, kuriuose atskleisti asmeniniai kaimynų duomenys.
„Įsigijome būtą su garažu Polocko gatvėje 17, Vilniuje. Kai notarų kontora užregistravo mūsų turtą, ji pateikė išrašą – krūvą dokumentų, su žmonių sąrašais. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo nekalti, tačiau čia surašyti visų namo gyventojų gimimo metai, parašyta, santuokoje ar ne pirktas nekilnojamas turtas, už kokią sumą pirkta, netgi matosi, kas pirko su kreditu, kas be. Suteikia tiek daug informacijos“, – susirūpinęs kalbėjo vilnietis.
Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo nekalti, tačiau čia surašyti visų namo gyventojų gimimo metai, parašyta, santuokoje ar ne pirktas nekilnojamas turtas, už kokią sumą pirkta, netgi matosi, kas pirko su kreditu, kas be, – vardijo vilnietis.
Pašnekovo teigimu, jis tikėjosi, kad išraše bus tik jo pavardė, tačiau gavo visų kaimynų sąrašą.
„Prašydamas išrašo tikėjausi vieno paprasto dalyko, kad bus parašyta, jog man priklauso dalis automobilių aikštelės, kad šitame išraše būsiu vienas. Aš tikrai nenoriu pažindintis su savo 200 kaimynų, tuo labiau nenoriu, kad jie mane žinotų. (...) Kodėl tie žmonės turi žinoti informaciją apie mane? Aš to visiškai nenoriu“, – pasipiktinęs sakė jis.
Vilnietis pabrėžė, kad tokia informacija veikiausiai atskleista nepaklausus, ar žmogus sutinka. Todėl jis susirūpinęs, kad duomenys gali būti panaudojami blogiems tikslams.
„Jeigu tavo vardu yra registruojama kažkokia turto dalis, kodėl tu turi matyti visus ir tave visi turi matyti? Kodėl turi žinoti kaimynai, kaip tu įsigijai turtą – ar grynais pinigais, ar banko pagalba. Kodėl rašoma gimimo data? Juk tai yra du trečdaliai asmens kodo. (...) Čia žmonės pateikia duomenis ne savo noru. Pirkimo pardavimo sutartis visai neapibrėžia informacijos pateikimo“, – toliau piktinosi jis.
Valdomas kelių bendraturčių
Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė aiškino, kad įsigyjant dalį žemės po daugiabučiu, šiuo atveju automobilių stovėjimo vietą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše bus nurodyti visų bendraturčių asmeniniai duomenys.
„Pirkdamas butą daugiabutyje asmuo negauna išrašo su kitų daugiabučio butų savininkų informacija. Tačiau praktikoje dažnai būna, kad įsigydamas butą daugiabutyje asmuo įsigyja ir dalį žemės po daugiabučiu arba dalį pastato – vietą automobiliams. (...)
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše bus nurodyta šią automobilio aikštelę turinčių bendraturčių vardas, pavardė, gimimo data, turima dalis ir kiti juridiniai faktai, susiję su šiuo turtu, – teigė K.Petrošienė.
Pavyzdžiui, jeigu pastatas – automobilių aikštelė, yra valdomas kelių bendraturčių nuosavybės teise, tai Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše bus nurodyta šią automobilių aikštelę turinčių bendraturčių vardas, pavardė, gimimo data, turima dalis ir kiti juridiniai faktai, susiję su šiuo turtu“, – aiškino Registrų centro atstovė spaudai.
K.Petrošienė patikino, kad nėra numatyta prievolė informuoti bendraturčius, kad jų duomenis perduodami.
„Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui išduodant nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašus, nėra numatyta prievolė apie tai informuoti bendraturčius, kurių duomenys nurodyti teikiamuose išrašuose, ar gauti jų sutikimus“, – teigė Registrų centro atstovė spaudai.
Notarai problemą žino
Lietuvos notarų rūmų atstovo viešiesiems ryšiams Aleksandro Matonio atsiųstame komentare 15min antrinama, kad asmeniniai duomenys buvo suteikti, nes įgyta to paties pastato dalis.
„Asmuo įsigijo garažą pastate, požeminėje automobilių aikštelėje, turinčioje daug bendraturčių. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina asmens nuosavybę į įsigytą daiktą. Kadangi šis objektas turi daug bendraturčių, skirtingai nei butas, Registrų centras išdavė pažymą su visų kitų bendraturčių duomenimis“, – teigiama komentare.
Lietuvos notarų rūmai atkreipė dėmesį, kad apie šią problemą žino ir yra informavę Registrų centrą.
Lietuvos notarų rūmai žino šią problemą ir apie ją yra informavę Registrų centrą, kuris ir yra kompetentingas spręsti šį klausimą, – rašoma komentare.
„Pabrėžtina, kad minėtą pažymą suformuoja Registrų centras. Lietuvos notarų rūmai žino šią problemą ir apie ją yra informavę Registrų centrą, kuris ir yra kompetentingas spręsti šį klausimą. Notaras tik išduoda Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo) parengtą dokumentą“, – aiškinama komentare.
