Kaip sako ekonomikos profesorius Danielius Waldenströmas, laikantis tokios politikos, per ateinančius šešerius septynerius metus Švedija pasieks vidutinį Europos Sąjungos (ES) mokesčių lygį – 40 proc. BNP.
2014-aisiais Švedijos eksportas kils
Švedijos finansų departamento duomenimis ir prognozėmis, šalies BNP 2013-aisiais išaugo procentu, o 2014-aisiais laukiamas 2,4 proc. prieaugis.
Finansų ministras Andersas Borgas sako, kad šalies ekonomika nėra atsigavusi po krizės ir į gerus skaičius reaguoti reikia labai atsargiai. Finansų ministrui kelia nerimą tarptautinė ekonomika, nestabilumas spartaus ekonominio augimo šalyse bei euro zona. Kaip pozityvų dalyką A. Borgas pirmiausia mini eksporto augimą, kuris 2013-aisiais buvo ypač silpnas.
Švedijos eksportui 2013-ieji buvo kaip gilaus miego metai. Pirmą kartą per keletą dešimtmečių šalies eksportas mažėjo dvejus metus iš eilės. 2014-ieji prognozuojami šviesesni ir pelningesni šios sferos įmonėms. Tokias prielaidas leidžia daryti didėjanti globalinė prekių ir paslaugų paklausa.
Gerėja švedų buitis
Kaip pagrindinis gerėjančios Švedijos ekonomikos variklis yra gerėjanti gyventojų buitis. Tam didelės įtakos turi žemos būstų paskolų palūkanos ir mokesčių mažinimo politika, taip pat didesnis gyventojų užimtumas studijomis, įdarbinimu ir individualių įmonių veikla.
Prieš didžiausias metų šventes padidėjęs gyventojų pirkimas net 4,5 proc. viršijo 2012-ųjų prieškalėdinį pirkimą. Retai perkamų prekių, tokių, kaip buitiniai įrengimai, namų technologijos prietaisai ar baldai, šį lapkritį ir gruodį parduoda net 6,6 proc. daugiau nei prieš šventes 2012-aisiais. Vis dėlto švedų pirkimo koeficientas nepasiekė ikikrizinio lygio.
Apklausos rodo, kad švedai labiau linkę mokėti už keliones ir apsilankymus restoranuose, nei už retai perkamas buitines prekes. Nuo ekonominės krizės pradžios, 2008-ųjų, padidėjęs gyventojų taupumas nemažėja ir neigiamai veikia pirkimo statistiką.
Nuo 2014-ųjų turėtų mažėti nedarbas
Nedarbas Švedijoje siekia 7,5 proc. Jaunų žmonių nuo 15 iki 24 metų nedarbas siekia net 22,5 proc. Šis skaičius nepakito nuo 2012-ųjų. Finansų ministras A.Borgas prognozuoja, kad nuo 2014-ųjų nedarbas šalyje turėtų mažėti.
Siekdami mažinti nedarbą ir diskriminaciją darbo rinkoje, Švedija daug dėmesio skiria čia gimusių imigrantų vaikų galimybėms suvienodinti. Pastarųjų dvejų metų skaičiai rodo, kad užsienyje gimę Švedijos gyventojai nuo 25 iki 54 metų amžiaus sudaro didžiausią naujai įdarbintųjų ar įsteigusiųjų nuosavą verslą dalį. Yra ir kita šios statistikos pusė – net 75 proc. 2013-aisiais be darbo likusių žmonių yra gimę ne Švedijoje.
Skatinamas smulkusis verslas
Švedijoje įvairiais būdais skatinamas smulkusis verslas. Palankesnių įstatymų kūrimas, mokesčių mažinimas, registracijų ir deklaracijų supaprastinimas pasiteisina ne visuose šalies regionuose.
Prieš dvejus metus pradėtas projektas Malmės mieste sėkmingi padeda mažoms įmonėms augti ir kurtis naujoms. Šį projektą, pavadintą „Malmės modeliu“ prieš rugsėjį vyksiančius politinius rinkimus naudoja ir Socialdemokratų partija kaip vieną iš būdų nedarbui mažinti.
Projektas ištobulino bendradarbiavimo sistemą, kurioje stiprios įmonės savo žiniomis ir resursais padeda naujoms. Bendradarbiavimas vyksta tarp įmonių, savivaldybės, darbo biržos, gimnazijų ir aukštųjų mokyklų. Projektas sėkmingai taikomas ir kituose miestuose.
Projekte numatyta atskira grupė, kuri tiesiog pasibeldžia į bedarbių namų duris informuoti apie sukurtas naujas galimybes.
Vėjai atnešė ir nuostolių, ir elektros
Didelės audros ir vėjai atnešė nemažai nuostolių gyventojams, tačiau yra ir teigiama šių veiksnių pusė. 2013-ieji įvardijami kaip rekordiškai mažų elektros kainų metai. Vėjų jėgainių tiekiama elektra dėl ypač vėjuotų rudens mėnesių gali pasiūlyti kaip niekad anksčiau mažą elektros kainą.
Švedijos gyventojai laisvai renkasi ir keičia elektros tiekėjus, kas atomines elektrines taip pat verčia mažinti kainas dėl konkurencingumo vėjo jėgainėms.
Ypač pelningi metai vertybinių popierių biržose
Rekordiškai pelningi metai Švedijos vertybinių popierių biržose.
Anot Švedijos centrinio banko statistikos biuro, tam turi įtakos akcijų ir fondų vertės augimas, daugiau kaip 23 proc. per 2013-uosius. Šalies akcijų vertė 2013-ųjų lapkritį siekė 1 500 mlrd. kronų – beveik 300 mlrd. kronų daugiau nei praeitą lapkritį.
Šaltuoju metų laiku skrenda pasišildyti
Šaltuoju metų laiku švedai vis dažniau renkasi dovanoti ar patys mėgautis kelionėmis į šiltuosius kraštus. Lėktuvų skrydžių bilietai šią žiemą yra neįprastai pigūs.
Nebepasiteisina ankstyvas bilietų pirkimas ar paskutinės minutės skrydžiai, nes skrydžių kompanijos, siekdamos sklandesnio planavimo, stengiasi mažinti anksti ir vėlai perkamų bilietų kainų skirtumus.
Anot kelionių agentūros „Svenska Resenätverket“ direktoriaus Mikaelio Robertssono, žiemos kelionės į šiltuosius kraštus (neskaitant švenčių savaitės) yra daug pigesnės nei prieš penkerius ar šešerius metus.
