Buvęs parlamentaras J.Čekuolis teigia, kad per ilgą laiką iš banko sąskaitos „išgaravo“ 7600 eurų: „Swedbank“ paaiškino, kada taip gali nutikti

Buvęs parlamentaras Jonas Čekuolis „Facebook“ paskyroje paviešino savo nemalonią patirtį – jis per ilgą laiką esą neteko didelės sumos pinigų „Swedbank“ sąskaitose. Aiškėja, kur pamažu šie pinigai buvo nuskaitomi. Tuo metu banko atstovas siūlo pirmiausia išsiaiškinti su šeimos nariais.
Internetinė bankininkystė
Internetinė bankininkystė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tuštėjo ir debetinė, ir kreditinė kortelės

Kad pinigai ilgą laiką nedidelėmis sumomis buvo nuskaičiuoti tiek iš debetinės, tiek iš kreditinės kortelės, vyras pastebėjo visai neseniai. Išvydęs, jo teigimu, ne vieną neautorizuotą mokėjimą, J.Čekuolis kreipėsi ir į policiją, ir į banką.

„Mes pasitikėjome banku ir jo saugumu, deja... Situacija ne mūsų pusėje ir bankas nenori grąžinti pinigų. Bankas vangiai komunikuoja ir kaltina sąskaitos nepriežiūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.

Bendra suma, kurios nuo 2021 m. balandžio neteko buvęs parlamentaras, siekia 7600 eurų.

Pinigai iškeliavo palaipsniui

Kur nukeliavo J.Čekuolio pinigai?

„Ties gavėju nurodoma „GOOGLE“, o tuomet, pavyzdžiui, vaizdo transliacijų gyvai internetu platforma „Twitch“, su ja mes susisiekėme. „Twitch“ atsakė, kad nieko iš mūsų nėra gavę ir kad kreiptumėmės į banką“, – 15min pasakojo jo sutuoktinė Gabrielė. Tai patvirtino ir pats Jonas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Jonas ir Gabrielė Čekuoliai
Asmeninio archyvo nuotr. /Jonas ir Gabrielė Čekuoliai

Sutuoktiniai stebisi, kad bankui neužkliuvo tai, kad kai kuriomis dienomis atlikta apie 30 operacijų. Iš jo atsiųsto sąskaitos išrašo matyti, kad pinigai pervesti ir už, pavyzdžiui, „Tik tok“ tiesiogines vaizdo transliacijas.

Pinigai per ilgą laiką, pasak Jono, iškeliavo per 140 operacijų.

„Pastebėjome keistus neautorizuotus pavedimus iš kreditinės, tuomet pradėjome žiūrėti ir debetinę, iš debetinės kortelės pinigų vogimas vyko nuo 2021 m. iki kortelės pasibaigimo“, – pasakojo Gabrielė. Jonas, paklaustas, ar jokių paslaugų, susijusių su šiomis įmonėmis, nebuvo prenumeravęs ar naudojęsis, tikino, kad tikrai ne.

Pasak Jono, trečdalį – 2137 eurus – prarastų lėšų, kurios esą dingo iš kreditinės kortelės, bankas grąžino su prielaida, kad galutinis gavėjas jų neužginčys. Dėl likusios sumos grąžinimo susitarti kol kas nepavyksta.

Bankas: svarbu išsiaiškinti, kas šeimoje turėjo galimybę atsiskaitymams internetu naudoti suaugusiųjų mokėjimo korteles

Tuo metu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius 15min teigė, kad komentuoti, ar klientas nurodė teisingas faktines aplinkybes, dėl gyventojų duomenų apsaugos ir banko paslapties apsaugos reglamentavimo bankas negali.

„Kiekvienu atveju gavus kliento pretenziją ginčytinų operacijų aplinkybės yra tiriamos individualiai, apie tyrimo eigą ir rezultatus klientai informuojami asmeniškai be trečiųjų šalių įsitraukimo. Bankas dėl saugumo sumetimų negali komentuoti banke naudojamo neteisėtų mokėjimo operacijų monitoringo veikimo principų“, – paaiškino S.Abraškevičius.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Swedbank
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Swedbank

Vis dėlto komentuodamas plačiąja prasme ir įvertinus galimų aplinkybių visumą, jis teigė, kad tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti, kas šeimoje turėjo galimybę atsiskaitymams internetu naudoti suaugusiųjų mokėjimo korteles, ar nepilnamečiai nepiktnaudžiauja naudodamiesi tėvų kortelėmis.

„Tai svarbu, nes interneto žaidimai, jų papildymai ir kitos įvairios internete užsakomos tęstinės mokamos paslaugos teikiamos pagal kortelės registravimo interneto puslapyje metu nurodytas sąlygas. Tokiu atveju nebereikalaujama, kad kortelės naudotojas kas kartą kiekvieną operaciją papildomai patvirtintų su turima prisijungimo prie interneto banko naudojama priemone. Dėl šios priežasties labai svarbu nuolat, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pasitikrinti savo sąskaitos išrašą, ar nėra įtartinų mokėjimų operacijų“, – pataria banko atstovas spaudai.

Pasak S.Abraškevičiaus, jei atsiskaitoma naudojantis prie „Google“ paskyros registruota mokėjimo kortele (operacijos detalėse visuomet bus rodoma informacija GOOGLE*), apie kiekvieną atsiskaitymą klientas yra informuojamas „Google“ nustatyta tvarka, tad tai leidžia sekti mokėjimus realiu laiku ir nustatyti bet kokius įtartinas mokėjimus.

Pasak banko atstovo spaudai, klientai ir jų šeimos nariai gali prisijungti prie savo „Google“ paskyros ir susipažinti su išsamia informacija apie prie jo „Google“ paskyros pridėtomis mokėjimo kortelėmis įvykdytas operacijas. Be to, anot jo, klientams taip pat rekomenduojama naudotis banko išmaniosios programėlės automatine pranešimų funkcija, kai apie bet kokį lėšų judėjimą sąskaitoje klientui pranešama.

123RF.com nuotr./Suglamžyti eurai
123RF.com nuotr./Suglamžyti eurai

Lietuvoje galiojantys teisės aktai mokėtojams nustato pareigą kreiptis dėl ginčijamų mokėjimo operacijų nepraleidus 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo dienos termino.

„Mokėtojas, kuris pageidauja pasinaudoti galimybe ginčyti mokėjimo kortele inicijuotas operacijas, pagal tarptautines mokėjimo kortelių organizacijos nustatytas taisykles, turėtų į banką kreiptis nepraleidęs kortelės sutartyje numatyto 60 dienų termino nuo ginčijamos operacijos iniciavimo dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo numatytos paslaugų suteikimo / prekių pristatymo datos, jei ši data yra vėlesnė, nei ginčijamos mokėjimo operacijos data“, – aiškino S.Abraškevičius.

Pasak jo, jei mokėtojas kreipiasi vėliau, bankas pagal tarptautines taisykles turi teisę atsisakyti inicijuoti ginčą.

Neseniai 15min aprašė kitą atvejį. Šilutės rajone gyvenanti Ramutė anksčiau pasakojo vieną vakarą nustėrusi, kai pamatė, kad iš jos sąskaitos neaiškiam adresatui per tris kartus buvo nuskaičiuota 1200 eurų suma. Ji nedelsdama kreipėsi į banką ir policiją, tačiau pagalbos teigė nesulaukusi, nes tai buvo sukčiavimo atvejis.

Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius anksčiau 15min teigė, tokiais atvejais, kaip Ramutės, būtina mokėjimo kortelę blokuoti, o apie įvykį pranešti policijai. Nuostolių atlyginimo, kaip aiškino banko atstovas spaudai, galima tikėtis, jei policija nustato lėšas pasisavinusius asmenis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Policijos komisariatas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Policijos komisariatas

Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min teigė, kad bendras visų sukčiavimų ištyrimas yra apie 40 proc.

Bankai judės patikimesnių komunikavimo kanalų link

15min yra rašęs apie tai, ar finansinės įstaigos padaro pakankamai, kad apsaugotų savo klienus.

Sukčiams pastaruoju metu vis dažniau sugebant sėkmingai apgauti banko klientus, finansų įstaigos teigia, kad imasi saugumo priemonių, o pirmiausia – klientus edukuoja, kaip elgtis atsidūrus nusikaltėlių taikiklyje. Vis dėlto ne visiems klientams tai atrodo pakankama.

Ekspertai pataria atsakomybes pasidalinti: klientams neprarasti aštraus proto, o bankams – žengti saugaus komunikavimo keliu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Telefoniniai sukčiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Telefoniniai sukčiai

„Sukčiavimas toks paveikus yra todėl, kad komunikuojama per tradicinius kanalus, per kuriuos bankas pasiekia klientus, – skambučiai, SMS žinutės, el. laiškai. Tai yra nesaugu. Technologijos tokios, kad gali pakeisti telefono numerį ar SMS parašyt, pritaikant ją priklausomai nuo to, kam siunti. Žinodami technologijų pažeidžiamumą, bankai juda patikimesnių komunikavimo kanalų link“, – mano „NRD Cyber Security“ direktorius dr. Vilius Benetis.

Eksperto teigimu, saugiausia šiuo metu komunikuoti per bankų telefonuose įdiegtas aplikacijas. V.Benečio teigimu, tam, kad sukčiai sukurtų ką nors panašaus į pastarąją, jau turėtų įsilaužti į telefoną, o tai sudėtingiau, nei sukurti atitinkamą SMS ar el. laišką.

„Ateityje – po metų ar penkerių – komunikavimo iš bankų per el. laiškus, SMS liks vis mažiau ir mažiau“, – prognozuoja jis.

Yra ir daugiau techninių sprendimų, padėsiančių kovojant su finansiniais sukčiais. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kartu su Kauno technologijų universiteto interneto paslaugų centru „Domreg“, šiuo metu kuria įrankį „DNS ugniasienė“, kuris leis operatyviai blokuoti sukčių sukurtas kenkėjiškas svetaines, kad gyventojai iš savo įrenginių jų negalėtų pasiekti.

Sprendimas jau yra įdiegtas ir testuojamas Valstybės saugiame tinkle, į kurį yra sujungtos svarbiausios valstybės institucijos. Planuojama, kad ateityje kenksmingų svetainių blokavimo įrankis „DNS Ugniasienė“ bus viešas ir juo galės naudotis visi interneto naudotojai.

Pataria remtis kritiniu mąstymu

Vis dėlto, eksperto nuomone, ne visa atsakomybė krenta ant banko pečių, nes kiekvieno turto savininkas pirmiausia yra atsakingas už savo turto saugojimą.

„Kokių aplinkybių vedamas nuspręsiu daryti pavedimą – ar išgėręs, ar priremtu pistoletu prie smilkinio, ar noriu uždirbti milijoną – mano atsakomybė. Kad nebūtų konfliktų, kad banko reputacija nekristų, bankas yra suinteresuotas man padėti daryti sprendimus ir komunikuoti, kaip kokybiškai turiu elgtis, ką bankas daro ir ko nedaro, bet nereikia tikėtis, kad bankas užtikrins, kad sukčiai manęs nepasieks. Atsakomybė vis tiek žmogaus“, – teigia V.Benetis ir priduria, kad kiekvienam klientui reikia nepamiršti aštraus proto.

Su tuo sutinka ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Pasak centro atsiųsto komentaro, efektyviausia apsaugos nuo finansinių sukčių priemonė yra kritinis mąstymas.

„Nereikia tikėtis, kad bankas užtikrins, kad sukčiai manęs nepasieks. Atsakomybė vis tiek žmogaus“

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras primena visiems gyventojams, kad reikėtų kritiškai vertinti visas trumpąsias žinutes, el. laiškus ir pranešimus socialiniuose tinkluose, kuriuose gąsdinama, intriguojama (pvz., „pažiūrėk šį videoįrašą“) ar raginama ką nors skubiai daryti.

„Prieš atlikdami kokius nors veiksmus, atsakykite sau į klausimus: „Ar žinau siuntėją?“, „Ar laiškas laukiamas?“, „Ar neprašoma perteklinės informacijos?“, „Ar nesu skubinamas imtis veiksmų?“, „Ar laiške nėra grasinama, šantažuojama?“, „Ar laiške naudojama kalba gramatiškai taisyklinga ir nepanaši į automatinį vertimą?“ Jei laiške yra nuoroda, prieš spausdami ją patikrinkite užvesdami pelės rodyklę, bet nespausdami. Taip pamatysite tikrąją nuorodą ir palyginkite ją su oficialia nuoroda, kuri yra skelbiama tos organizacijos interneto svetainėje“, – pataria centro ekspertai.

Jei nuoroda įtartina, patariama nespausti, o supratus, kad užkibote ant sukčių kabliuko, nedelsiant informuoti apie tai savo banką ir policiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų