DNB 2007-2008 metais platino su akcijomis susietas obligacijų (SASO) emisijas, kurias skolintomis iš to paties banko lėšomis įsigijo eiliniai banko klientai. Dėl šio teigiama „toksiško“ produkto jie patyrė, kaip manoma, per 100 milijonų litų (apie 30 mln. eurų) nuostolių. Iki šiol teismuose nagrinėjamos kelios panašios klientų bylos, kai kurios iš jų – jungtinės, pagal bendrus kelių klientų ieškinius.
„Džiaugiamės, kad klausimas dėl DNB banko leistų SASO obligacijų skolintomis lėšomis keliasi į ESTT. Mūsų nuomonė visą laiką buvo tokia, kad dabartinė Lietuvos teismų praktika neatitinka ESTT formuojamos jurisprudencijos investuotojų teisių apsaugos srityje. Tikimės, kad ESTT pateikus savo prejudicinius išaiškinimus, pavyks pakeisti ir Lietuvos teismų praktiką investuotojams palankia linkme“, – pranešime cituojamas sakė advokatas Dominykas Vanhara.
Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2011 m. išplėstinis tyrimas parodė, kad iš viso 2005-2010 m. DNB banko siūlyta investavimo strategija SASO įsigyti banko skolintomis lėšomis pasinaudojo 640 banko klientų Lietuvoje. Tuomet Vertybinių popierių komisijos vadovas, dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka sakė: „Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, Bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams“.
Bankas Lietuvos klientų nuostolius padengti atsisakė, šie kreipėsi į teismus. Analogiška byla dėl Norvegijos piliečio patirtų nuostolių buvo 2013 metais išnagrinėta Norvegijos Aukščiausiame teisme. Tuomet 12 teisėjų kolegija vienbalsiai nutarė, kad banko klientas Ivar Petter Røeggenas yra teisus, o bankas DNB – neteisus. Klientui buvo išmokėta visa nuostolius atitinkanti kompensacija bei padengtos bylinėjimosi išlaidos.
