Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Buvusios valdžios eksperimentas iš kūrėjų kišenių ištraukė per milijoną eurų – siūloma eiti į teismus

Buvusios valdžios eksperimentas su didesniu menininkų „Sodros“ apmokestinimu pastariesiems papildomai kainavo daugiau nei milijoną eurų. Kai kurie kūrėjai reikalauja per teismą susigrąžinti pinigus. Nors grįžta prie senos tvarkos, tačiau Seime tokia idėja atmesta.
Lino Liandzbergio kūrybinės dirbtuvės
Lino Liandzbergio kūrybinės dirbtuvės

Nuo šių metų sausio 1 dienos meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai „Sodros“ mokesčius moka nuo visų pajamų, o ne nuo pusės, kaip buvo anksčiau. Tačiau praėjusį antradienį Seimas persigalvojo ir grąžino anksčiau galiojusią tvarką. Tiesa, pusės pajamų apmokestinimas turėtų pradėti galioti nuo šių metų rugpjūčio, tad už liepą kūrėjai ir sportininkai dar turės susimokėti.

Per 5 mėnesius – 1,69 milijono eurų

Valdžia privalo grąžinti šiuos pinigus, o jei negrąžins, kreipsimės į teismą ir išsireikalausime. Menininkai turi susivienyti ir susigrąžinti tai, kas jiems priklauso, – sakė R.Matulevičienė.

100 proc. apmokestinimo „Sodros“ mokesčiais tvarka buvo priimta dar 2015 metais kartu su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, o įsigaliojo šių metų sausį.

Nors didesnis apmokestinimas galioja tik pusmetį, tačiau „Sodros“ pateikti skaičiavimai rodo, kad menininkams buvusių valdančiųjų eksperimentas kainavo brangiai.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, per penkis šių metų mėnesius autoriai, atlikėjai bei sportininkai sumokėjo 1,69 mln. eurų „Sodros“ įmokų. Šios įmokos nesusijusios su darbo santykiais.

Tai daug ar mažai? Palyginimui, per visus praėjusius metus kūrėjams buvo priskaičiuota 885 tūkstančiai eurų, užpernai – 895 tūkst. eurų.

Taigi per penkis šių metų mėnesius menininkai bei sportininkai „Sodrai“ turėjo sumokėjo dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus.

Ne tik moka, bet ir gauna

Antradienį Seime Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs parlamentaras Algirdas Sysas aiškino, kad nuo sausio įsigaliojusi tvarka autoriams suteikė papildomų garantijų, todėl kalbėti reikėtų ne apie didesnius mokesčius, bet apie pensijas, kurias ir garantuoja didesnės įmokos į „Sodrą“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas

„Šitie žmonės tikrai ne tik kad gaus mažesnes pensijas, jie nustos gauti ir nedarbingumo išmokas, kurios buvo jau pradėtos mokėti, priėmus įstatymą. Grįžtam į tai, kad tie žmonės tą praras. Šis įstatymas kalba apie pensijas, kitas socialines išmokas“, – kalbėjo parlamentaras, raginęs balsuoti prieš senosios tvarkos sugrąžinimą.

Siūlo susigrąžinti per teismą

Kai kurie kūrybinės industrijos atstovai mano, kad menininkams reikia susigrąžinti tą permokėtą milijoną per teismus.

„Valdžia privalo grąžinti šiuos pinigus, o jei negrąžins, kreipsimės į teismą ir išsireikalausime. Menininkai turi susivienyti ir susigrąžinti tai, kas jiems priklauso“, – 15min teigė Lietuvos vertėjų sąjungos pirmininkė Rasa Matulevičienė.

Beje, tai nėra nauja idėja. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis komitete yra siūlęs, kad menininkams būtų grąžinti sumokėti papildomi mokesčiai jiems pildant mokesčių deklaracijas. Tačiau Komitetas šį pasiūlymą atmetė.

Vertėjų sąjungos pirmininkė R.Matulevičienė įsitikinusi, kad tai jau teisininkų reikalas – padėti menininkams kokiu nors būdu išsireikalauti permokėtus pinigus. „Tokie dalykai teisme paaiškėtų. Svarbiausia įrodyti per teismą, kad menininkai turi teisę į šiuos pinigus, kuriuos patys sumokėjo“, – kalbėjo R.Matulevičienė.

Nukentėtų kūrėjų įvaizdis?

Tačiau poetas, prozininkas, literatūros ekspertas Rimantas Kmita nėra toks kategoriškas, jis mano, kad reiktų rinktis kitą kelią.

„Manau, kad nieko čia jau neišsireikalausi, o viešųjų ryšių prasme menininkai tik nukentėtų. Visuomenė galvotų, kad nuolat kuo nors nepatenkinti. Reiktų eiti kitu keliu“, – mano R.Kmita. Pasak jo, reikia valdančiuosius įtikinti, kad gerų pavyzdžių, kaip yra apmokestinami menininkai, yra pilna Vakarų Europoje.

Apie ką negalima kalbėti su Rimantu Kmita
Apie ką negalima kalbėti su Rimantu Kmita

„Menininkai Vakarų Europoje moka adekvačiai, pagal gaunamas pajamas, o ne kas mėnesį. Sistema veikia, tik reikia išsirinkti, kuri geriausia mums ir ja pasinaudoti“, – 15min sakė rašytojas.

Jo manymu, sumokėtų įmokų sugrąžinimas būtų sudėtingas. „Ir menininkams nebūtinai tai būtų naudinga. Nebent reikia siekti, kad menininkai būtų apmokestinti taip, kaip prieš krizę“, – dėstė R.Kmita.

Pernai vasarą priimant naująjį socialinį modelį, pagal autorines sutartis dirbantys asmenys buvo apmokestinti nuo visų pajamų. Tai pastebėta tik šių metų pradžioje, kai pradėti skaičiuoti mokesčiai. Nors kūrėjai tuo garsiai piktinosi, tačiau sena apmokestinimo tvarka sugrąžinta tik praėjusį antradienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos