Ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, pastebi analitikai. Tai lėmė didelis vartojimas vasarą, geras grūdų derlius ir eksportuotojų lankstumas.
Pirkėjai grįžo į parduotuves
Kaip pastebi INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, mažmeninė prekyba fiksavo rekordus. Pasibaigus karantinui vartotojų lūkesčiai atsigavo kaip ir vartojimas.
Jau gegužę mažmeninės prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos jau mušė naujus rekordus: palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu jos buvo net beveik 7 proc. didesnės.
Daugiausia prie vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos, pastebi Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas. Prie to prisidėjo ir reikšmingai padidėję socialiniai pervedimai – pensijos, vaiko pinigai, parama dėl COVID-19.
„Dėl to gautos didesnės pajamos buvo išleistos prekėms ir paslaugoms įsigyti“, – sako Lietuvos banko ekonomistas.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, vasaros mėnesiais darbuotojų skaičius buvo tik maždaug 1 proc. mažesnis nei prieš metus, o atlyginimų augimas vėl grįžo į priešpandeminį – artimą 10 proc. per metus – lygį.
Žemės ūkiui – gera vasara
Ypač didelę reikšmę trečiojo ketvirčio ekonomikos augimui turi žemės ūkis. Šio sektoriaus įtaka ekonomikai paprastai vasarą išauga net iki 7–8 proc., nors kitais ketvirčiais tesudaro maždaug 2,3 proc.
„Šiemet ūkininkams vasara buvo kaip niekad gera. Nuimtas didžiausias javų derlius per penkerius metus ir antras pagal dydį Lietuvos žemdirbystės istorijoje“, – pastebi I.Genytė-Pikčienė.
Šių metų rezultatas nusileidžia tik 2015 m. rekordiniam derliui. Taigi, šis šuolis reikšmingai prisideda prie teigiamo bendro ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį.
Lietuvos ekonomikos aktyvumą pastebimai turėjo paspartinti ir geresnis nei prieš metus grūdų derlius. Šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdų derlius turėtų būti 15 proc. didesnis nei pernykštis.
Tačiau ir kituose sektoriuose buvo stebimas atsigavimas. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos ekonomikai greitai atsitiesti pavyko dėl santykinai nedidelių karantino sukeltų nuostolių ūkiui.
Nukentėjusieji kuria mažą BVP
COVID-19 užkrato smaigalyje esantys turizmo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, pramogų ir kultūros, sveikatos apsaugos ir maitinimo paslaugų sektoriai Lietuvoje sudaro santykinai mažesnę sukuriamo BVP dalį nei labiau nukentėjusiose ES narėse, sako analitikai.
Tuo tarpu, pramonės, statybų ir transporto veiklos, kurios Lietuvos ekonomikoje vaidina itin reikšmingą vaidmenį, yra labiau inertiškos ir atsparesnės karantinui, pastebi INVL ekonomistė.
Eksportuotojai įrodė, kad yra lankstūs
Lietuviškos apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys (be mineralinio kuro gamybos) liepą-rugsėjį buvo vidutiniškai 3,2 proc. didesnės nei atitinkamą pernai metų laikotarpį.
Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtys (be naftos produktų) vasarą taipogi grįžo į pernai metų lygį.
Iš pavienių stambių krovininio kelių transporto įmonių komentarų susidaro įspūdis, kad šių paslaugų teikėjai taipogi sugebėjo išnaudoti atsivėrusias galimybes ir atgauti balansą. Šie rezultatai rodo, kad krizių užgrūdinti Lietuvos eksportuotojai moka greitai prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių ir augti netgi tada, kai rinkos krenta“, – sako INVL ekonomistė.
Ketvirtas ketvirtis bus liūdnesnis
Bauginanti užsikrėtimų statistika verčia politikus grįžti į realybę ir imtis vis griežtesnių priemonių situacijai sveikatos fronte suvaldyti. Stebint kitų šalių elgseną, neatmetama ir visiško karantino galimybė. Tai, be abejo, paveiks ekonomikos rezultatus paskutinį šių metų ketvirtį, sako INVL ekonomistė.
Pasak jos, ramina, kad priešingai nei pavasarį, nebėra stingdančios panikos, pirmasis karantinas užgrūdino, virusą prisijaukinom ir ramiau vertiname susiklosčiusią padėtį.
Kaip pastebi Lietuvos bankas, vasariškas nuotaikas pakeitė blogėjanti epidemiologinė padėtis. „Kartu didėja rizika, kad ekonomikos raida paskutinį ketvirtį bus prastesnė", – pastebi Lietuvos bankas.
