Pernai biudžeto deficitas pasiekė beveik 2,8 trln. JAV dolerių dėl didžiulių išlaidų, skirtų padėti šalies ekonomikai per COVID-19 pandemijos sukeltą nuosmukį.
Visgi net ir sumažėjęs biudžeto deficitas išliks „didelis pagal istorinius standartus“.
Skaičiuojama, kad per ateinantį dešimtmetį jis vėl išaugs, pareiškė CBO direktorius Phillipas Swagelis.
CBO prognozuoja, kad kitais fiskaliniais metais, kurie tęsis nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos, deficitas vėl sumažės, bet iki 2023 finansinių metų padidės iki 6,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra žymiai daugiau nei per pastaruosius 50 metų fiksuotas vidurkis“, – pažymėjo Ph.Swagelis.
Tuo tarpu skaičiuojama, kad vyriausybės skola iki 2023 metų sumažės iki 96 proc. BVP, teigiama neCBO ataskaitoje, kurioje reguliariai skelbiamos prognozės ir analizuojamos siūlomų JAV teisės aktų sąnaudos.
Remiantis naujausiais CBO skaičiavimais, augant vartotojų paklausai ir išliekant mažam nedarbo lygiui, ekonomika per likusią 2022 metų dalį augs 3,1 procento.
Tačiau manoma, kad infliacija, kuri pasiekė didžiausią tempą per keturis dešimtmečius, dar dvejus metus nesumažės iki centrinio banko nustatyto 2 proc. tikslinio lygio, teigiama pranešime.
CBO prognozuoja, kad šiais metais vartotojų kainos, palyginti su 2021-aisiais, padidės 4 proc. – mažiau nei per pusę dabartinio kainų augimo tempo, tačiau palaipsniui sparta mažės, nes Federalinio rezervo sistema (FRS) didina palūkanų normas, o ekonomikos augimas lėtėja.
Didėjantis infliacijos spaudimas paskatino FRS agresyviai kelti palūkanų normas, kad atvėsintų ekonomiką.
Numatoma, kad 2023–2026 metais vidutinis metinis BVP augimas dėl įvairių veiksnių sulėtės iki 1,6 proc., „įskaitant griežtėjančią pinigų politiką ir mažėjančią fiskalinę paramą“, nurodė CBO.
Kartu CBO tikisi, kad nedarbas išliks artimas priešpandeminiam lygiui ir iki 2023 metų netgi šiek tiek sumažės iki 3,5 proc., palyginti su dabartiniu 3,6 proc. rodikliu.
