Tai būtų greičiau, nei prognozuota praėjusiais metais.
Visgi užimtumo atsigavimas užtruks ilgiau, kadangi dėl COVID-19 pandemijos praėjusių metų kovą šalyje sustabdžius verslą, kilo masinių atleidimų banga.
„CBO šiuo metu prognozuoja stipresnę ekonomiką nei skaičiuota 2020 metų liepos mėnesį, daugiausia dėl to, kad nuosmukis nebuvo toks stiprus, kaip manyta, bei todėl, kad pirmasis atsigavimo etapas įvyko greičiau ir buvo stipresnis, nei tikėtasi“, – teigė Kongreso nepartinis biuras.
CBO prognozuoja, kad nedarbo lygis palaipsniui mažės iki 2026 metų.
„CBO prognozuoja, kad nedarbo lygis palaipsniui mažės iki 2026 metų, o dirbančių žmonių skaičius grįš į ikipandeminį lygį 2024-aisiais“, – prognozuoja biuras.
Manoma, kad darbo jėga atsigaus iki 2022 metų.
Kovodama su didžiausiu pasaulyje COVID-19 protrūkiu, JAV praėjusiais metais išgyveno didžiausią ekonominį susitraukimą nuo 1946 metų.
Prieš prasidedant pandemijai, šalyje buvo fiksuojamas istoriškai mažas nedarbas.
Kongresas patvirtino beveik 4 trln. JAV dolerių dydžio skatinamųjų priemonių, skirtų padėti žmonėms ir mažoms įmonėms pandemijos metu. Analitikų teigimu, šios išlaidos leido ekonomikai išvengti dar blogesnio nuosmukio.
CBO teigimu, gruodį patvirtintas 900 mlrd. JAV dolerių dydžio ekonomikos skatinimo paketas šiais ir kitais metais padidins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 1,5 proc., tuo tarpu deficitą per dvejus metus padidins 872 mlrd. JAV dolerių.
Prognozuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų JAV ekonomika augs vidutiniškai po 1,6 proc. per metus.
Biuras taip pat prognozuoja, kad JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) iki 2024 metų vidurio išlaikys beveik nulinę bazinę skolinimosi palūkanų normą, tada pradės ją palaipsniui didinti.
Manoma, kad infliacija peržengs 2 proc. ribą – tuomet, pasak centrinio banko, jis svarstysiantis galimybę padidinti palūkanų normą, – po 2023-ųjų.