Didžiausias biudžeto perteklius nuo komunizmo žlugimo
Čekija pernai sulaukė didžiausio biudžeto pertekliaus nuo komunizmo žlugimo laikų. Pirmieji duomenys rodo, kad, atskaičiavus visas išlaidas, valstybei liko 62 mlrd. kronų, t. y. 2,3 mlrd. eurų. Žinovai įžvelgia dvi galimas pertekliaus priežastis.
Finansų ministro milijonieriaus verslininko Andrejaus Babišo šalininkai tvirtina, kad perteklių lėmė smarkiai pagerėjęs mokesčių surinkimas. Mažiau politizuotas stebėtojų ratas laikosi nuomonės, kad perteklių lėmė mažai ką bendra su finansų ministo politika turintis galingas ūkio augimas bei itin žemas valstybės investicijų lygis.
Šįmet Centrinis bankas planuoja 2,9 proc. ūkio ir 5 proc. algų augimą. Dauguma stebėtojų tai vertina kaip „normalią“ ūkio būklę, kurios pagrindu vyriausybė šiems metams planuoja biudžeto deficitą ties 2 mlrd. eurų.
Buvęs Čekijos centrinio banko gubernatorius Miroslavas Zingeris, kuris prieš kelerius metus įvedė iki šiol tebegaliojančią dirbtinę Čekijos kronos silpninimo politiką eksportui skatinti, priduria, kad prie pertekliaus prisidėjo ir vienkartinės milijoninės įplaukos į šalies biudžetą iš Europos fondų bei bendras vartotojų optimizmas, kuris smarkiai skatina ūkio augimą, šįmet siekusį net 4,3 nuošimčius BVP.
Šįmet Centrinis bankas planuoja 2,9 proc. ūkio ir 5 proc. algų augimą. Dauguma stebėtojų tai vertina kaip „normalią“ ūkio būklę, kurios pagrindu vyriausybė šiems metams planuoja biudžeto deficitą ties 2 mlrd. eurų. Planus pakoreguoti gali mažiausiai trys veiksniai: rinkimai iškart keliose kertinėse Europos Sąjungos valstybėse (tarp jų – pagrindinėje Čekijos eksporto valstybėje Vokietijoje), rinkimai pačioje Čekijoje bei Centrinio banko planas pabaigti kronos silpninimo politiką.
Elektroninė mokesčių surinkimo sistema pasitikta nedžiugiai
2016-ieji Čekijoje baigėsi daug triukšmo sukėlusiu elektroninės mokesčių surinkimo sistemos įvedimu. Vadinamoji EET – elektroninis apyvartos registravimas – Čekijoje sukurtas Kroatijos pavyzdžiu. Kiekviena mokėjimo operacija – atsiskaitymas už paslaugas ar prekes – automatiškai registruojama valstybės finansų serveryje, o nuo jos į valstybės iždą nurašoma atitinkama PVM suma.
Nuo metų pradžios sistema įvesta viešojo maitinimo įmonėse bei viešbučiuose, o kitose srityse laipsniškai įsigalios vėliau. Finansų ministerijos tikslas – mažinti biurorkatiją ir dalį procesų automatizuoti. Taip pat kovoti su šešėline ekonomika bei mokesčių vengimu.
Dešinė opozicija tvirtina, kad šių lūkesčių EET neįstengs pateisinti, tačiau jos pagrindu atsiradęs centrinis finansų operacijų registras finansų ministro A.Babišo verslo imperijai suteiks informaciją apie visus esamus ar potencialius konkurentus. A.Babišas tvirtina, kad tai techniškai neįmanoma, tačiau net valdančiosios koalicijos partneriai parėmė opozicijos stumtą įstatymą, kuris draudžia vyriausybės nariui būti tam tikro kiekio žiniasklaidos įmonių savininku, o taip pat jo įmonėms pretenduoti į valstybės ar ES dotacijas.
Didžiausia vidutinė metinė alga ES mastu mokama Liuksemburge. Minėtais metais ji siekė 73,5 tūkst. eurų. Mažiausia vidutinė metinė alga Bulgarijoje – apie 5,9 tūkst. eurų.
Čekijos finansų ministrui priklausančioms įmonėms pavaldžios kelios radijo stotys, dalis pagrindinių dienraščių bei žinių tinklapių. Viena didžiausių Čekijos žemės ūkio ir maisto pramonės firmų – irgi jo nuosavybė, kuri teoriškai gali pageidauti dotacijų. Įstatymas pagarsėjo kaip „Lex Babiš“ arba „Babišo įstatymas“. Jis, nepaisant A.Babišui simpatizuojančio prezidento Milošo Zemano veto, grįžo į parlamentą, kur, tikėtina, veto bus perbalsuotas.
BVP auga, algos tuo nepasižymi
Remiantis Europos statistikos duomenimis, 2014 m. (šviežesnių apibendrintų „Eurostat“ skaičių kol kas nėra) vidutinės algos perkamoji galia Čekijoje sudarė 59 proc. ES vidurkio. BVP ir pirkimo galios santykis atsižvelgiant į vietos kainas siekė 86 proc. ES vidurkio. Pagal šiuos parametrus Čekija tapo turtingiausia iš visų pokomunistinių valstybių ir net aplenkė kai kurias pietines ES šalis.
Algos Čekijoje vis dėlto mažesnės nei valstybės ūkio pajėgumai. 2014 m. vidutinė metinė alga buvo lygi beveik 12,8 tūkst. eurų, o tai tesudaro 37 proc. ES vidurkio. Palyginimui, didžiausia vidutinė metinė alga ES mastu mokama Liuksemburge. Minėtais metais ji siekė 73,5 tūkst. eurų. Mažiausia vidutinė metinė alga Bulgarijoje – apie 5,9 tūkst. eurų.
Čekijos statistikos biuro darbo rinkos skyriaus vadovas Daliboras Holy šiuo požiūriu Čekiją sugretino su Lietuva ir apibendrino tokiais žodžiais: „čekai ir lietuviai yra darbiniai arkliai, kurie savo valstybių BVP tempia pirmyn, bet algas už tai ima mažesnes“, nei tokiomis aplinkybėmis įprasta kitur.
Daugiausia labdaros surenkama SMS žinutėmis
Čekija pernai sumušė labdaros rekordą: pavieniai aukotojai bei labdarą finansavusios vietos įmonės iš viso šiam tikslui davė per ketvirtį milijardo eurų. Daugiau šalies istorijoje nėra buvę. Paskaičiuota, kad tokia suma padengtų sveikatos apsaugos arba užsienio reikalų ministerijos metines išlaidas. Aukotojų skaičius bei labdarai skiriamų sumų dydis lenkia šalies ūkio augimą. Turint omeny, kad ne visi išlaidas labdarai nuskaičiuoja nuo mokesčių, spėjama, kad reali suma gali būti dviguba.
Nors apimtimis Čekija gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos labdarystės tradicijų, šioje srityje dirbančių žmonių nuomone, per daugiau nei 25 metus nuo komunizmo žlugimo pavyko atgaivinti tarpukario Čekoslovakijoje buvusią filantropijos dvasią.
Pasak didžiausios Čekijoje labdaros ir žmogaus teisių organizacijos „Človek v tisni“, tarptautiniu mastu žinomos pavadinimu „People in Need“ arba „Žmogus bėdoje“, dosniausiai čekai aukoja stichinių nelaimių atvejais.
Į Čekijos UNICEF sąskaitą 2015 m. Nepalo žemės drebėjimo aukoms pervesta per 300 tūkst. eurų. Bene daugiausia aukų surenkama labdaros SMS žinutėmis, kurių pradininkė Europoje yra Čekija. Čekiškas jų pavadinimas DMS – apytiksliai išvertus „dovanutė“ – tapo šnekamosios kalbos žodžiu.
