Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai.
Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc. vis tiek buvo penkis kartus didesnė už ECB nustatytą tikslinį lygį.
„Žinau, kad didelė infliacija kenkia visiems, ypač vargstantiems“, – prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes vaizdo žinutėje sakė Ch.Lagarde.
„Pažadu, kad padarysime viską, ką galime, kad sumažintume infliaciją“, – sakė ji.
„Ir mums pasiseks“, – pažadėjo pareigūnė.
Kaip ir kiti centriniai bankai visame pasaulyje, ECB pastaraisiais mėnesiais į staigią infliaciją reagavo agresyviai didindamas palūkanų normas.
Praėjusią savaitę padidinęs bazinės palūkanų normos buvo padidintos puse procentinio punkto, todėl šiuo metu trys pagrindinės ECB palūkanų normos yra 2,5 procentinio punkto didesnės nei metų pradžioje.
„Keliame palūkanų normas ir toliau didinsime jas pastoviu tempu, kol jos pasieks tokį lygį, kuris užtikrins, jog infliacija numatytu laiku sugrįš iki mūsų nustatyto 2 proc. vidutinės trukmės tikslo“, – kalbėjo Ch.Lagarde.
Praėjusią savaitę Ch.Lagarde žurnalistams sakė, kad euro zonoje „tam tikrą laiką“ palūkanų normos bus didinamos po 50 bazinių punktų.
ECB vadovė taip pat pasinaudojo savo proga pasveikinti ES narę Kroatiją prisijungus prie euro zonos.
„Labai džiaugiuosi, kad mūsų euro šeima plečiasi“, – kalbėjo Ch.Lagarde.
Kroatija sausio 1 dieną taps 20-ąja valstybe, prisijungusia prie euro zonos.
