Auganti infliacija yra „didelis iššūkis“, pažymėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde, sakydama kalbą pinigų politikos tema kasmetinėje banko konferencijoje.
„Mes žengsime taip toli, kaip to reikės, siekdami užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties mūsų nustatytu 2 proc. tikslu“, – pareiškė Ch.Lagarde.
Vartotojų kainos euro zonoje gegužę išaugo iki istorinio 8,1 proc. lygio.
Infliacijos šuolį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to išaugusios energijos ir maisto kainos.
Dabartinis pramonės ir žemės ūkio prekių infliacijos lygis „neregėtas nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio“, teigė Ch.Lagarde.
Energijos kainų augimas taip pat yra „daug didesnis nei atskiri šuoliai, stebėti 8-ajame dešimtmetyje“ per naftos krizę, pridūrė pareigūnė.
Ch.Lagarde taip pat perspėjo, kad infliacijos spaudimas „stiprėja ir plečiasi“, o nominalaus darbo užmokesčio augimas pradėjo „spartėti“.
Tuo pat metu realųjį darbo užmokestį infliacija „slegia“, o ekonomikos trikdžiai stabdo augimą, pažymėjo Ch.Lagarde.
Visgi ECB tebesitiki, kad euro zona įveiks nuosmukį ir augimo tempai išliks teigiami.
Pastarajame ECB posėdyje politikos formuotojai, spaudžiami reaguoti į infliaciją, susitarė liepos 21 dienos susitikime padidinti palūkanų normą pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį – ketvirčiu procentinio punkto.
Ch.Lagarde pakartojo ECB išvadą, kad ateityje bankas galėtų „sparčiau“ didinti palūkanų normas, jei to reikalaus infliacijos rodikliai.
Frankfurte įsikūrusi institucija taip pat ėmėsi kurti priemonę labiau įsiskolinusioms euro zonos narėms, skirtą spręsti pernelyg dideles skolinimosi išlaidas .
Naujoji priemonė būtų „proporcinga“ ir turėtų „apsaugos priemones“, skatinančias „patikimą fiskalinę politiką“, teigė Ch.Lagarde.
Euro zonos birželio mėnesio infliacijos duomenys bus paskelbti penktadienį.
