Dėl šių dviejų sukrėtimų vartotojų kainos kilo „daug didesniu ir pastovesniu greičiu“, nei tikėtasi, Frankfurte pasakytoje kalboje teigė Ch.Lagarde ir pridūrė, kad ECB turi užtikrinti, jog infliacija „neįsitvirtintų“.
„Būtent tai ECB ir daro“, – pažymėjo Ch.Lagarde.
Metų infliacija euro zonoje rugpjūtį pakilo iki rekordinių 9,1 proc., o analitikai prognozuoja, kad iki metų pabaigos gali pasiekti dviženklį skaičių.
Pastarajame posėdyje, įvykusiame kiek anksčiau šį mėnesį, siekdamas sutramdyti vartotojų kainų šuolį ECB padidino palūkanų normas net 75 baziniais punktais.
Sprendimas priimtas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai bankas pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidino palūkanų normas, užbaigdamas neigiamų palūkanų normų erą.
Agresyvūs pinigų politikos žingsniai yra „pagrindinė priemonė, rodanti mūsų pasiryžimą“ sugrąžinti infliaciją iki ECB nustatyto 2 proc. tikslo, pažymėjo Ch.Lagarde.
Žvelgiant į ateitį, ECB greičiausiai „per kelis kitus susitikimus dar labiau padidins palūkanų normas“, teigė ji.
Ch.Lagarde pridūrė, kad tai, kaip greitai ir kiek kils palūkanos, priklausys nuo „infliacijos perspektyvų“.
Sparčiai augančią infliaciją lėmė koronaviruso pandemijos lemti ekonominiai sukrėtimai ir Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios energijos kainos smarkiai išaugo, teigė Ch.Lagarde.
Pasak jos, rusiškų dujų importo mažinimo „padariniai bus jaučiami kelerius metus“, todėl energijos kainos išliks aukštesnės, o dėl pandemijos sukeltų kliūčių tiekimo grandinių pertvarkymas atsieis brangiau.
Ch.Lagarde teigė, kad pasiūlos apribojimai abiem atvejais „tikėtina, truks ilgiau nei praeityje“, o tai reiškia, kad „prireiks daugiau laiko, kol tų sukrėtimų infliacinis poveikis išnyks“.
