Prognozuojama, kad šiais metais euro zonos ekonomika susitrauks 8 proc. (ankstesnė prognozė numatė 8,7 proc. susitraukimą).
Skaičiuojama, kad ekonomika pradės augs 2021 ir 2022 metais,5 ir 3,2 proc., atitinkamai. Tai būtų šiek tiek mažiau, nei prognozuota birželį.
Gaunami duomenys rodo „stiprų atsigavimą“ 2020 metų trečiąjį ketvirtį, pažymėjo Ch.Lagarde.
Visgi centrinio banko vadovė perspėjo, kad vasaros mėnesiais išaugęs infekcijos atvejų skaičius gali tapti „tikru priešpriešiniu vėju trumpalaikėms perspektyvoms“.
ECB nepakeitė infliacijos prognozių 2020 metams – 0,3 proc., ir pareiškė mananti, kad kitais metais infliacija gali ūgtelėti šiek tiek daugiau, nei prognozuoti 0,1 procento.
Pasak banko, 2022 metais infliacija gali siekti 1,3 procento.
Ch.Lagarde taip pat pažymėjo, kad būtina stebėti euro brangimą, nes bankas siekia išlaikyti kainų stabilumą bendrosios valiutos zonoje.
ECB vadovė pridūrė, kad banko valdytojai „išsamiai aptarė“ euro kurso augimą, ir pridūrė, kad bankas yra įgaliotas palaikyti „kainų stabilumą, todėl šia prasme euro brangimas turi būti atidžiai stebimas“.
Praėjusią savaitę euras pirmą kartą nuo 2018 metų pasiekė 1,2 JAV dolerio ribą. Kovo mėnesį euro vertė siekė 1,06 JAV dolerio už eurą.
FRS netikėtai praėjusį mėnesį pareiškė, kad leis paspartinti infliaciją, siekdama užtikrinti, jog ekonomika sukurtų daugiau darbo vietų.
Šis pranešimas sukėlė reikšmingą JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu, o tai gali padaryti euro zonos eksportą brangesnį ir mažiau konkurencingą.
