„Jei [lėšos] nebus nukreiptos, jei jos pradings administracinėje mašinoje ir nepasieks realiosios ekonomikos, kad paskatintų mūsų šalis judėti skaitmeninės ir žalios [ekonomikos] link, tada mes praleisime istorinę galimybę pakeisti kryptį“, – laikraščio „Le Monde“ tinklalapyje paskelbtame interviu teigė Ch.Lagarde.
ES vadovai liepos mėnesį susitarė dėl precedento neturinčio plano taikymo srities ir įsipareigojimų, tačiau nuo to laiko Europos Parlamente jį sustabdė ginčai, susiję su klausimu, ar mokėjimai turėtų būti susieti su griežtu ES teisių politikos įgyvendinimu tokiose valstybėse narėse kaip Lenkija ir Vengrija.
Politiniai lyderiai taip pat turi žengti į priekį nedelsdami.
Paklausta, ar ji nerimauja dėl to, kad gelbėjimo lėšos gali būti atidėtos ir gautos per vėlai, Ch.Lagarde atsakė: „Europos Komisijos tikslas yra pajėgti išmokėti pinigus 2021 metų pradžioje ir šio plano būtina laikytis.“
„Dabar valstybės narės turi pateikti savo atkūrimo planus – kai kurios jų jau yra tai padariusios, – Europos Komisijai, kuri turi juos nedelsdama juos peržiūrėti“, – kalbėjo buvusi Prancūzijos finansų ministrė bei buvusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Ch.Lagarde.
„Politiniai lyderiai taip pat turi žengti į priekį nedelsdami“, – pridūrė ji.
„Labai svarbu, kad šis išskirtinis planas, keliose šalyse pralaužęs svarbius tabu [dėl ES vaidmens], būtų sėkmingas“, – pridūrė Ch.Lagarde.
Pagrindinis proveržis susitariant dėl ES paketo įvyko Vokietijoje, kuri sutiko kartu skolintis pinigų ir juos išleisti, kad padėtų valstybėms, kurių silpni finansai iki tol buvo laikomi neįveikiama kliūtimi tokiems bendriems veiksmams ir atsakomybei.
Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino laikytis „kompromiso dvasios“, kad Europos Parlamente būtų išspręsti nesutarimai dėl atkūrimo plano.
