„Nemanau, kad galiu kalbėti apie 2023 metus“, – pareiškė Ch.Lagarde Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui (ECON), pakartodama kiek anksčiau šį mėnesį padarytą pareiškimą, kad „labai mažai tikėtina“ jog palūkanų normos pasikeis 2022 metais.
„Infliacijos augimas stebina jau kurį laiką“, – kalbėjo Ch. Lagarde, kai spalį euro zonoje metų infliacija pasiekė 4,1 proc. – aukščiausią lygį per 13 metų, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.
Nepaisant to, centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija „vidutinės trukmės laikotarpiu“ išliks mažesnė už 2 proc. tikslinį lygį, teigė Ch. Lagarde.
ECB tikisi „didesnių atlyginimų 2022 metais nei 2021 metais“, darbuotojams ėmusis derybų dėl naujų susitarimų dėl atlyginimų su verslu, pridūrė ji.
Ankstyvas skatinamųjų priemonių mažinamas yra „nepageidautinas“, kol įmonės ir vartotojai kovoja su aukštomis energijos kainomis, nes tai „reikštų nepagrįstą priešpriešinių vėjų atsigavimą“, pridūrė Ch.Lagarde.
ECB jau kurį laiką išlaiko rekordiškai mažas palūkanų normas, įskaitant neigiamą banko indėlių palūkanų normą, o tai reiškia, kad skolintojai moka už grynųjų pinigų pertekliaus laikymą centriniame banke.
Banko politikos formuotojai susitiks gruodžio 16 dieną, kad nuspręstų dėl didžiulės apimties pandeminės obligacijų pirkimo programos ateities.
1,85 trln. eurų apimties speciali pandeminė vertybinių popierių pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) yra pagrindinė ECB kovos su krize priemonė, kuria siekiama išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, skatinančias ekonomikos augimą.
