Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
„Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.Lagarde Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams Briuselyje.
„Manau, kad esama per daug neapibrėžtumo – ypač susijusio su vienu komponentu, t. y. didelių energijos sąnaudų perkėlimu didmeniniu lygiu į mažmeninę prekybą – kad galėtume manyti, jog infliacija iš tikrųjų jau pasiekė aukščiausią tašką. [Jei taip būtų], tai mane nustebintų“, – kalbėjo pareigūnė.
ECB ėmėsi tramdyti infliacijos padidindamas palūkanų normas ir nuo liepos 2 procentiniais punktais padidino pagrindines palūkanų normas.
Ch.Lagarde pažymėjo, kad ECB didina palūkanų normas „sparčiausiu istorijoje tempu“ ir kad reikės daugiau tokių žingsnių, norint atvėsinti infliaciją iki ECB nustatyto 2 proc. tikslinio lygio.
„Mes vis dar turime daug ką nuveikti ir nesame suvaldę infliacijos, todėl taip, ir toliau kelsime palūkanų normas“, – teigė Ch.Lagarde.
ECB Valdančioji taryba ketina paskelbti apie naują skolinimosi išlaidų didinimą gruodžio 15 dienos posėdyje, kartu paskelbdama naujas infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes.
Jungtinėse Valstijose, kur Federalinio rezervo sistema (FRS) pradėjo didinti palūkanų normas anksčiau ir agresyviau, politikos formuotojai jau yra leidę suprasti, jog lėtesnis palūkanų didinimo tempas „greitai gali būti tinkamas“.
