„Atsižvelgiant, kad ginčijamas konkursas yra visiškai vykdomas, nuspręsta neleisti tęsti proceso, sustabdyti ličio gavybos licencijos išdavimą ir sutarties sudarymo procesą, kol skundas bus išnagrinėtas“, – sakoma šalies šiaurėje esančio Kopjapo teismo dokumentuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.
Trečiadienį šalies mineralinių išteklių ministerija pranešė, kad Kinijos „BYD Chile“ bei Čilės „Servicios y Operaciones Mineras del Norte“ buvo suteikta teisė per 20 metų šalyje išgauti po 80 tūkst. tonų ličio.
Kairiųjų pažiūrų išrinktojo prezidento Gabrielio Borico komanda paprašė vyriausybės atidėti konkursus ir surengti "diskusijas prie apskritojo stalo“, kad būtų aptartos įvairios sutarčių sąlygos.
Kasybos ministras Juanas Carlosas Jobetas trečiadienį teigė, jog vyriausybė pasirengusi bendradarbiauti su įmonėmis, kurios laimės konkursą, siekdama užtikrinti, kad „dalis mokėjimų, kuriuos jos turės atlikti, būtų panaudota vietos bendruomenėms remti ir investuoti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“.
Teismas priėmė Kopjapo gubernatoriaus Miguelio Vargaso prašymą dėl apsaugos, pateiktą kartu su diagitų ir aimarų vietos bendruomenėmis, gyvenančiomis Atakamos dykumos druskingose lygumose.
Nors vyriausybiniame skelbiamame konkurse nenurodytos ličio gavybos vietos, pagrindiniai mineralo telkiniai aptinkami druskingose lygumose šiaurės Čilėje.
Kalnakasybos ministerijos teigimu, konkurso procesu siekiama atkurti Čilės pozicijas pasaulinėje ličio rinkoje.
Iki 2016 metų Čilė buvo laikoma didžiausia ličio gamintoja pasaulyje, o užimama rinkos dalis sudarė 37 procentus. Visgi šiandien rinkos dalis yra susitraukusi iki 32 proc., o į priekį išsiveržė Australija.
Jei šaliai nepavyks padidinti ličio gavybos apimčių, iki 2030 metų jos dalis sumažėtų iki 17 procentų, rodo oficiali statistika
