Vidutinė 9 mėnesių būsto paskolos suma 2024 m. Lietuvoje buvo 120 tūkst. eurų (2023 m. –139 tūkst.), Estijoje – 154 tūkst. (2023 m. – 148 tūkst.), Latvijoje – 84 tūkst. (2023 m. – 78 tūkst.), tačiau reikšmingai padidėjo vidutinis paskolos grąžinimo terminas. Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje jis buvo 22 m. (2023 m. – 15 m.), Latvijoje – 20 m. (2023 m. – 17 m.), Estijoje – 26 m. (2023 m. – 22 m.)
Tuo metu vidutinė mėnesio įmoka Lietuvoje šiemet siekė 712 eurų (pernai – 827 eurus), Latvijoje – 511 eurų (pernai – 533 eurus), Estijoje – 863 eurus (pernai – 944 eurus).
„Atsigavo Lietuvos gyventojų perkamoji galia, o jų nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geresnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Atstatę savo finansinius rezervus ir įvertindami vis dar aukštų palūkanų kontekstą, gyventojai didesnę santaupų dalį skiria pradiniam įnašui. Be to, Baltijos šalių gyventojus jau realiai paveikė ir euro zonoje prasidėjęs bazinių palūkanų ciklas. Dėl šių priežasčių šiemet ir matome reikšmingai mažesnę vidutinę paskolos sumą“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Anot Dariaus Burdaičio, skolindamiesi ilgesniam laikotarpiui, gyventojai sumokės daugiau palūkanų, tačiau sumažins mėnesio įmoką, o tuo pačiu – ir spaudimą mėnesio biudžetui.
Jis priduria, kad Europos Centriniam Bankui tęsiant bazinių palūkanų mažinimo ciklą, gyventojai gali tikėtis dar labiau sumažėsiančių palūkanų. 2023 m. pabaigoje fiksavus piką, EURIBOR šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs, o naujausios rinkos prognozės rodo, kad 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,2 proc. sumažės iki 2,8 proc. gruodį, iki 2 proc. 2025 m. birželį, o 2025 m. gruodį sieks 1,9 proc.
„Prasidėjęs EURIBOR mažėjimas atitinkamai atsispindi ir Lietuvos būsto palūkanų statistikoje – Lietuvos banko duomenys rodo, kad rugpjūtį naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 5 proc. ir buvo mažiausios per 1,5 m., o pikas Lietuvoje buvo pasiektas 2023 m. spalį, kai jos siekė 5,9 proc. Europos Komisijos apklausos taip pat rodo, kad lietuviai geriausiai Baltijos šalyse vertina savo finansų perspektyvas, todėl artimiausiu metu galime tikėtis didesnio aktyvumo būsto paskolų rinkoje“, – sako D.Burdaitis.
Nors aktyviausiai būstui Baltijos šalyse ir toliau skolinasi 30–49 m. amžiaus grupės gyventojai, per metus stipriai išaugo būstui besiskolinančių 20–29 m. amžiaus gyventojų dalis. Pernai tokių klientų paskolų dalis Lietuvoje sudarė 11,7 proc., kai šiemet – 23,7 proc., Latvijoje – 9,8 proc., o šiemet – 18,6 proc., Estijoje – 17,2 proc. o šiemet – 27,4 proc.
Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo, jaunesni pirkėjai dar neturi sukaupę didelio kapitalo, todėl būstui skolinasi, nes negali jo nusipirkti už parduotą kitą nekilnojamąjį turtą, kas dažniau pasitaiko vyresnių amžiaus grupių atveju.
„Kita vertus, jeigu tėvai kaupė ir investavo lėšas savo vaikų ateičiai, jau sulaukę pilnamestystės, vaikai gali panaudoti šią sumą įvairiausiems poreikiams, įskaitant ir pradinį įnašą būsto paskolai“, – galimas priežastis vardija Darius Burdaitis.
