Palyginti su 2022 m. II ketv. pristatytu vertinimu („Barometer 2022 Q2“), kai buvo pabloginti 19 šalių įverčiai (daugiausia – Vidurio ir Rytų Europos šalių), „Coface“ pablogino įverčius dar aštuonioms šalims, tarp kurių – Italija, Danija, Šveicarija, Liuksemburgas, Egiptas ir Čilė. Visame pasaulyje sunkiausi išbandymai prognozuojami energijai imliems statybų, chemijos, metalų bei medienos apdirbimo sektoriams.
Naujausiame „Coface“ tyrime teigiama, kad niūrias ekonomines perspektyvas nulemia Rusijos vykdomo karo Ukrainoje padariniai, pinigų politikos griežtinimas, taip pat – pasauliui svarbios Kinijos ekonomikos lėtėjimas.
Vis daugiau ženklų rodo, kad artimiausiais mėnesiais pasaulyje įsivyraus stagfliacija, išsiskirianti ekonomikos nuosmukiu, aukšta infliacija, augančiomis kainomis ir didėjančiu nedarbo lygiu. Viso pasaulio ekonomikai 2023 m. prognozuojamas mažesnis nei 2 proc. augimas – toks, koks buvo fiksuotas kriziniais 2001, 2008–2009 bei 2020 m.
Žiema Europai žada recesiją
„Deja, dauguma ankstesniuose tyrimuose prognozuojamų rizikų pasitvirtino – Europa kenčia nuo energetikos krizės, dauguma šalių patiria ilgai trunkančią infliaciją, griežtėja pinigų politika. Dėl to mes gerokai sumažinome 2023 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozes, – komentuoja Gžegožas Sielevičius, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai. – Europos šalių perspektyvos pablogėjo labiausiai, o recesija šią žiemą neišvengiama visose pagrindinėse šio regiono ekonomikose.“
Jo teigimu, energetikos krizė vis stiprėja, о „Senasis žemynas“ ruošiasi skausmingoms pagirioms po buvusios stiprios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių Europos šalys mažins energijos vartojimą – ar savo sprendimu, kai išaugus energijos kainoms veikla tapo nebeefektyvi, ar dėl vyriausybių vykdomos politikos – bet kuriuo atveju gamybos apimtys trauksis, o šalių BVP mažės. Ekonomikos lėtėjimo tempai priklausys nuo artėjančios žiemos atšiaurumo, o labiausiai kentės didžiausia Europos ekonomika – Vokietija, kurios ūkio pagrindą sudaro energijai imli pramonė.
Pasak G.Sielevičiaus, dėl išvardintų priežasčių dauguma pablogintų įverčių buvo suteikti Europos valstybėms, ir tik dujų turtinga Norvegija išlieka mažiausios rizikos šalimi.
Atsižvelgdama į aukštumas pasiekusias ir ilgą laiką jose išsilaikančias energijos kainas, „Coface“ rizikingumo įverčius pablogino net 49 veiklos sektoriams skirtinguose kontinentuose. Jei praėjusį ketvirtį paskelbtame tyrime labiausiai mažėjo Europos šalių vertinimai, tai šįkart niūresnės prognozės palietė daugumą Azijos šalių ir net Pietų Afrikos Respubliką.
Kitąmet Lietuvai numatomas Baltijos šalyse didžiausias – 1,1 proc. – BVP augimas
Priešingai nei Lietuvos ir Latvijos, Estijos ūkiui „Coface“ šiemet prognozuoja 0,5 proc. BVP traukimąsi, o kitąmet – 1 proc. augimą. Aukščiausias – 2,9 proc. – BVP augimas šiemet numatomas Latvijai, o 2023 m. – vos 0,2 proc. didėjimas. Lietuvai šiemet prognozuojamas 2 proc. BVP augimas, o kitais metais – 1,1 proc. didėjimas.
Aiškindamas Estijos BVP smukimo priežastis šiemet, G. Sielevičius įvardina itin aukštą infliaciją, dėl kurios mažėja šalies aktyvumas.
„Prognozuojame, kad kitais metais infliacija Estijoje mažės, tačiau vis tiek ji gali vidutiniškai siekti 7 proc., ir tai toliau stabdys ekonomikos augimą. Neapibrėžtumas išlieka labai aukštas, o vidaus paklausa negali išgelbėti ekonomikos, nes
smarkiai sumažėjo perkamoji galia. Kartu prognozuojame, kad nuo ekonomikos nuosmukio taip pat nukentės pagrindiniai Estijos prekybos partneriai, ir eksportas nebus pajėgus kompensuoti sumažėjusios vidaus paklausos“, – sako G.Sielevičius.
Komentuodamas Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas, „Coface“ ekonomistas atkreipia dėmesį į skirtingų ketvirčių rezultatų įtaką 2022 m. metiniams augimo rodikliams.
„Nepaisant patiriamų iššūkių šiemet Lietuvos ūkio augimas bus tvirtas. Pirmąjį 2022 m. pusmetį augimas buvo didelis, ypač pirmąjį ketvirtį. Tačiau artėjančiu žiemos laikotarpiu kyla didžiulis neapibrėžtumas dėl energetikos žaliavų, tarp jų ir gamtinių dujų, jų kainų ir tikėtino trūkumo. Todėl galime susidurti su techniniu nuosmukiu, kai BVP mažės net du ketvirčius iš eilės, – sako G.Sielevičius. – Anksčiau matėme, kad kylančios kainos, ypač importuojamų energijos ir maisto produktų, gerokai sumažino namų ūkių perkamąją galią, todėl Lietuvoje infliacija buvo viena didžiausių tarp visų ES šalių.
Prognozuojame, kad antrąjį šių metų pusmetį realusis privatus vartojimas bus mažesnis, o antiinfliacinės priemonės, tokios kaip kompensacijos namų ūkiams už padidėjusias sąskaitas už dujas ir elektrą bei papildomas pensijų didinimas, iš dalies sušvelnins prekių kainų augimo poveikį.“
„Coface“ analitiko vertinimu, 2023 m. investicijas gali paskatinti didesnės valstybės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, būtent 2023 m. antrąjį pusmetį padėtis gali pradėti palaipsniui gerėti ir teigiamai paveikti Lietuvos ekonomikos augimą.
Centriniai bankai stiprina kovą su nuolatine infliacija
„Barometer 2022 Q3“ tyrime teigiama, kad pastarieji mėnesiai tik patvirtino prognozes dėl nuolat didėjančios bei vis labiau plintančios infliacijos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Tokiomis sąlygomis pagrindinių šalių centriniai bankai toliau ryžtingai grįžta prie pastarąjį dešimtmetį neregėtų bazinių palūkanų normų.
Pavyzdžiui, šią vasarą JAV centrinis bankas (FED) tris kartus iš eilės padidino bazinę palūkanų normą net 75 procentiniais punktais. Tokie veiksmai turi įtakos ir didesniam pinigų politikos griežtinimui kitose šalyse, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, nes taip siekiama sustabdyti vietinių valiutų nuvertėjimą JAV dolerio atžvilgiu.
Jei toks pinigų ir finansinių sąlygų griežtinimas tęstųsi dabartiniu tempu, tai akivaizdžiai keltų grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui. Trijų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių – Rusijos, Kinijos ir Turkijos – centriniai bankai toliau vykdo priešingą pinigų politiką. Siekdamos palaikyti aktyvumą ir reaguodamos į staigų ekonomikos lėtėjimą, Kinijos pinigų politikos institucijos sumažino kai kurias bazines palūkanų normas. Šios Azijos milžinės rinką ir toliau veikia „nulinio Covid“ strategija, didelė sausra šią vasarą ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus krizė.
NT Kinijoje sudaro net 30 proc. šalies BVP ir šio sektoriaus patiriamos problemos nulems tai, kad 2022 m. Kinijos ekonomikos augimas bus gerokai mažesnis už pastarųjų dešimtmečių standartus (3,2 proc.), o 2023 m. sieks maždaug 4 proc. – tai prisidės prie bendros pasaulio ekonomikos staigaus sulėtėjimo.
Prieštaringi fiskalinės ir pinigų politikos tikslai kelia pavojų
Nors centriniai bankai yra pasiryžę kovoti su infliacija „bet kokia kaina", daugelio jų tikslai prieštarauja šalių vyriausybių vykdomai fiskalinei politikai.
„Nacionalinės vyriausybės, kovodamos su ekonomikos lėtėjimu, iš tiesų ėmėsi daugybės priemonių namų ūkių perkamajai galiai ir įmonių grynųjų pinigų srautams palaikyti, tačiau dėl to valstybių finansai gali gauti potencialiai sprogstamą kokteilį iš vis didėjančio valstybės biudžeto deficito ir sparčiai augančių finansavimo išlaidų“, – perspėja G.Sielevičius.
