Be kitų ekonominio spaudimo priemonių, buvo nutraukti užsakomieji reisai iš Rusijos į Turkiją, turizmo agentūroms rekomenduota neparduoti poilsinių kelionių į priešiškos valstybės kurortus.
Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ skaičiavimais, sankcijos Turkijos ekonomikai padarys 5–10 mlrd. JAV dolerių žalą ir tai turėtų padidinti šios šalies biudžeto deficitą 2016-aisiais. Vis dėlto, ekonomistų manymu, didesnių iššūkių visai Turkijos ekonomikai tai nesukels, nes toks praradimas sudaro tik 1–1,5 proc. valstybės BVP dalį.
„Turkijos verslas gerai prisitaikęs, o kilus problemų gali pakeisti savo eksporto kryptis. Taip ir šįkart sumažėjęs kai kurių prekių eksportas į Rusiją bus kompensuotas eksportu į ekonomiškai atsigaunančias Europos Sąjungos šalis. Be to, turkų eksportas į Rusiją jau 2014 m. susitraukė iki 30 proc. dėl šioje rinkoje prasidėjusios recesijos“, – sako bendrovės „Coface Lietuva“ direktorius Mantvydas Štareika.
Anot jo, didesnis rūpestis nei eksporto draudimai Turkijai yra dėl sankcijų silpnėjanti lira. Jeigu ši tendencija, prasidėjusi numušus rusų lėktuvą, išliks, šalies įmonėms gali kilti didesnių sunkumų, nes Turkijos ūkis smarkiai priklausomas nuo žaliavų importo, o šios įsigyjamos už JAV dolerius.
Nors Turkija daugiau nei pusę reikiamų gamtinių dujų perka iš Rusijos, šioje srityje „Coface“ ekspertai nemato grėsmės.
„Pirmiausia, dujų tiekimas griežtai reguliuojamas tarptautinių teisės aktų, tad jei Rusija sumanytų nutraukti tiekimą, jai pačiai grėstų rimtos sankcijos. Kita vertus, Turkija yra labai svarbi Rusijos energetikos klientė, todėl pajamos iš turkams parduodamų dujų recesiją išgyvenantiems rusams yra gyvybiškai svarbios“, – pabrėžia M.Štareika.
