„Gana nemažai, 36 proc., apklaustųjų patvirtino, kad jie daugiau taupė ar taupys. Tačiau, kai pasigilinome, didesnis taupymas skamba kaip Naujųjų metų rezoliucija. Visi supranta, kad reikia taupyti ir tarsi pasižada sau, bet veiksmuose tai dar neatsispindi. Iš kitos pusės, 36 proc. apklaustųjų patvirtino, kad nieko neplanuoja keisti. Galima daryti išvadą, kad, tikėtina, šie žmonės neturėjo didelės pandemijos įtakos arba nematė poreikio imtis papildomų veiksmų“, – aptardama SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatus kalbėjo Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.
Mažina įsipareigojimus, bet nenori mokytis
Tarp gyventojų, kurie planuoja ką nors keisti, 13 proc. pasakė, kad per pandemiją nusprendė mažinti savo finansinius įsipareigojimus. Būtent šis noras gerai atsispindi ir gyventojų veiksmuose. Pasak S.Gutauskaitės-Bubnelienės, per pandemiją gyventojams buvo suteikta galimybė stabdyti paskolų mokėjimus ir paimti vadinamąsias paskolų atostogas.
„Per pirmą bangą gyventojai pradėjo naudotis šia paslauga, tačiau žinant, kad maksimalus laikotarpis, kuriam buvo galima pasiimti paskolų mokėjimo atostogas buvo 12 mėnesių, tik maža dalis tokia galimybe pasinaudojo“, – sakė ji.
Tik 3 proc. apklaustųjų ketina mokytis, kelti kvalifikaciją.
SEB banke trečdalis visų, kurie prašė paskolų atidėjimo, mokėjimus stabdė 2–4 mėnesiams. 40 proc. klientų pasirinko stabdyti įmokas 4–6 mėnesiams, o 22 proc. rinkosi ilgesnį nei pusmečio paskolos atidėjimą.
„Tai parodo, kad gyventojai atsakingai vertina savo finansinius įsipareigojimus ir turi norą kuo greičiau juos susimažinti. O dabar net 70 proc. visų klientų, kurie pasinaudojo tokia galimybe atidėti paskolų mokėjimus, jau grįžę į įprastinius paskolos mokėjimo grafikus“, – kalbėjo S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Nuo pirmojo karantino SEB banke buvo atidėta 1,7 tūkst. būsto paskolų, apie 600 vartojimo ir lizingo paskolų. Nuo antrojo karantino pradžios bankas jau sulaukė apie 40 prašymų atidėti būsto paskolas.
„Skaičius yra nepalyginamai mažesnis negu per pirmąjį karantiną, tačiau šiek tiek paaugęs lyginant su rugsėju–spaliu“, – tikino S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
15 proc. gyventojų pasakė, kad planuoja ieškoti papildomo ar keisti turimą darbą.
„Pakankamai logiškas veiksmas, įvertinant tai, kad dalis verslų patyrė karantino įtaką ir gyventojai suprato, kad ieškoti alternatyvų visada svarbu“, – kalbėjo ji.
4 proc. gyventojų planuoja išvykti iš šalies. Tiesa, S.Gutauskaitę-Bubnelienę nustebino, kad tik 3 proc. apklaustųjų ketina mokytis, kelti kvalifikaciją.
„Daugelis verslų ieško naujų veiklos modelių, persitvarko, nori mažinti priklausomybę nuo fiksuotų sąnaudų. Norėtųsi matyti, kad daugiau darbuotojų svarstytų ir apie savo kvalifikacijos keitimą, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų veiklos modelių“, – ragino ji.
Be to, pastebima, kad jaunimas yra lanksčiausia grupė, kuri greičiausiai reaguoja į pokyčius ir yra pasiruošę ieškoti kitų alternatyvų.
„Tarp 18–29 metų šalies gyventojų tokių, kurie dėl pandemijos neketina imtis jokių pokyčių, yra tik 27 procentai – kur kas mažiau už bendrą vidurkį. Sektoriuose, kurie labiausiai kenčia nuo karantino – maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio ir pramogų dirba daug jaunų žmonių, tai ir skatina juos galvoti apie pokyčius“, – mini S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Vėl kitaip vertinamos santaupos
Be to, pasak S.Gutauskaitės-Bubnelienės, daugiau taupė tie, kurie uždirba didesnes pajamas. Apklaustieji taip pat patvirtino, kad tie, kurie turėjo įprotį taupyti, jie toliau ir taupė.
„Didesnes pajamas gaunantys gyventojai turėjo stipresnį įprotį taupyti. Natūralu, kad žemesnes pajamas gaunantiems sunkiau tą įprotį išsiugdyti. 3 iš 10 uždirbančių mažiau negu 700 eurų taupo. Bet turbūt didžioji dalis šių gyventojų pajamų nukeliauja būtiniausių išlaidų apmokėjimui“, – tikino ji.
Pandemijos metu kito ir tai, kaip gyventojai vertina savo turimas santaupas. Balandžio mėnesį kur kas daugiau gyventojų negu įprastai (23 proc.) sakė, kad turi santaupų šešiems ir daugiau mėnesiams.
Tačiau rudenį turimos santaupos vėl buvo vertinamos panašiai kaip ir ankstesniais metais. Dabar, kad turi santaupų ilgiau negu pusmečiui, sako 11 proc. gyventojų – tiek pat kiek ir 2019 metais.
„Pavasarį manėme, kad toks atsakymas gali rodyti ne faktinį santaupų išaugimą, o daugiau emocinį santaupų vertinimą ištikus šokui. Dabar, kai vėl tiek pat gyventojų, kiek ir pernai sako, kad jų turimų santaupų pakaktų pusmečiui ir ilgiau, šią prielaidą galime tik patvirtinti. Pavasarį turimas santaupas gyventojai vertino atsižvelgę į karantino metu sumažėjusias būtinąsias reikmes, ketino mažiau išlaidauti, o rudenį vėl grįžo prie ankstesnio vertinimo“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Nerimas dėl pajamų didesnis
Šalies indėlių statistika rodo, kad per metus gyventojų indėlių portfelis išaugo 2,5 mlrd. eurų – 17 proc. negu ankstesniais metais.
Pastebima, kad gyventojų nerimas dėl pajamų yra gerokai sumenkęs, lyginant su pavasariu, kai pajamų kritimo tikėjosi 48 proc., gyventojų, tačiau didesnis negu 2019 metais. Šiemet dėl pajamų kritimo baiminasi penktadalis (21 proc.) gyventojų, kai pernai tokių buvo 15 procentų. Kad pajamos didės, šiemet mano 9 proc., pernai tokių buvo 16 procentų.
„Nereikia stebėtis, kad pirmojo karantino pradžioje daugelis gyventojų pesimistiškai žvelgė į būsimą pajamų pokytį, nes net trečdalis visų užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau negu įprastai. Buvo sunku prognozuoti, kokio masto nuosmukį patirs darbo rinka.
Tačiau padėtis gana greitai atsigavo, daugelio dirbančiųjų pajamos sugrįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją. „Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį 60 proc. dirbančiųjų gavo 5 proc. ir daugiau didesnes pajamas negu prieš metus, o jos krito daugiau negu 5 proc. tik 17 proc. dirbančiųjų. Žinoma, padėtis vėl pasikeitė lapkritį, ir suprantama, kad vėl padaugėjo žmonių, kurie atsargiau žvelgia į savo pajamų pokytį artimiausiais mėnesiais“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Net ir esant pandemijai, bendrai savo finansinę padėtį gyventojai vertina labai panašiai kaip ir pernai, ja patenkinti yra penktadalis gyventojų.
„Tai iš pirmo žvilgsnio yra stebinantis rezultatas, kad spalį gyventojai savo namų ūkio finansinę padėtį vertino labai panašiai kaip ir pernai, nors buvo pandemijos sukeltos sumaišties ir išbandymų kiekvienam namų ūkiui. Tačiau faktiniai rodikliai rodo, kad daugeliui gyventojų finansinė padėtis per metus ir neturėjo pablogėti. Nors šiemet Lietuvoje nedarbas išaugo, bet vidutinis darbo užmokestis po mokesčių trečią ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis negu prieš metus, vidutinė senatvės pensija padidėjo 9,6 proc., infliacija spalį tesiekė 0,7 procento. Aišku, aplinkybės ir nuotaikos dėl pandemijos greitai kinta ir tikėtina, kad jei to paties gyventojų klaustume lapkričio pabaigoje ar gruodį, finansinę savo padėtį gyventojai įvertintų kiek atsargiau“, – teigė T.Povilauskas.
Palyginti su laikotarpiu prieš penkerius metus, sumažėjo skurstančių namų ūkių. Gyventojų dalis, kuri dabar neturi pajamų maistui ir drabužiams, siekia 3 proc., o tų, kuriems užtenka pajamų maistui, bet nepakanka drabužiams, yra 20 procentų. Prieš penkerius metus tokių gyventojų atitinkamai buvo 6 ir 27 procentai. Tų, kurie sako, kad jiems pakanka pajamų taupyti ir įsigyti brangesnių pirkinių, per penkerius metus padidėjo nuo 18 iki 25 procentų.
