„Situacija gerėja jau keleri metai, tačiau būtent šiemet skolininkų ir skolų sumažėjimas yra ypač ryškus, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Tai nulėmė kelios priežastys – aukšta paklausa darbo rinkoje ir augantys atlyginimai, sparčiai besiplečianti kreditavo paslaugų įvairovė, tai pat pandeminiai suvaržymai, dėl kurių pasikeitė gyventojų išlaidų krepšelis, о asmeninėms išlaidoms ir pramogoms neišleistus pinigus gyventojai skiria skoloms padengti.“
Traukiantis skolininkų skaičiui ir bendrai skolų sumai, mažėjo ir vidutinė vienos skolos suma – šiemet ji sudaro 1687 Еur, kai pernai siekė 1883 Еur, o užpernai – 2369 Еur.
Vis dėlto, analizuojant skirtingų apskričių skolininkų duomenis, yra akivaizdžių skirtumų. Pvz., didžiausiu neapmokėtų skolų vidurkiu išsiskiria Vilniaus apskritis, kurioje vienas skolininkas vidutiniškai skolingas 4157 Eur. Palyginti didelėmis vidutinėmis skolų sumomis taip pat išsiskiria Klaipėdos (3639 Eur) ir Kauno (2526 Eur) apskričių gyventojai. O mažiausiu vidutiniu skolos dydžiu išsiskiria Utenos (1161 Eur) ir Alytaus (1619 Eur) apskričių gyventojai.
Be to, skiriasi ir skolingų gyventojų dalys kiekvienoje apskrityje. Daugiausia skolininkų – 6,1 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus, yra Marijampolės ir Šiaulių (po 6,1 proc.) apskrityse, toliau rikiuojasi Kauno, Panevėžio ir Utenos apskritys (po 5,7 proc.). Palyginti mažiau prasiskolinusių žmonių yra Vilniaus (4,8 proc.) ir Telšių (4,7 proc.) apskrityse.
„Creditinfo Lietuva“ atlikta gyventojų rizikingumo analizė 2019 – 2021 m. parodė, kad palyginti su 2019 metais šiemet rizikingiausių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,8 proc., o gyventojų, turinčių aukščiausius patikimumo reitingus, padaugėjo nuo 61,9 proc. iki 63,7 proc.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu kredito sutartis turi daugiau kaip 631 tūkst. gyventojų, kurie yra sudarę daugiau kaip 1 mln. kredito sutarčių.