Įmonės už paskolas, taip pat prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,36 mlrd. Eur., rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.
„Nuo pokrizinio vėlavimų piko verslo skolų labiausiai sumažėjo finansų sektoriui. Tai natūralu, nes verslą finansavusios kredito įstaigos sunkmečio laikotarpio susidūrė su ženkliais vėlavimais. Palaipsniui atsigaunant ekonomikai dalis šių vėlavimų buvo visiškai padengti, dalis įmonių pasiekė kompromisinius susitarimus, dalis pasitraukė iš rinkos“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Pasak jos, prekinis kreditas, kai viena įmonė apmoka už suteiktas paslaugas kitai po tam tikro laiko, praplečia įmonių galimybes finansuoti savo apyvartinį kapitalą ir augimą.
„Jei tinkamai išnaudojamas, šis įrankis didelis konkurencinis pranašumas. Mokėjimo atidėjimo dydis ir terminas glaudžiai susijęs su įmonės kreditingumu. Stipriausios įmonės gali tikėtis ilgesnių atidėjimo terminų, kitoms gi teks sumokėti sąskaitas greičiau arba avansu, taip prarandant finansavimosi galimybę”, – apibendrina R. Maskeliūnienė.
Šiuo metu vėlavimų atsiskaityti lygis didžiausias yra statybos (29% skolų portfelio), NT (20%) ir apdirbamosios gamybos (12%) sektoriuose.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
SEB banko duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 300 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 29,5 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
