Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje veikė 1663 baldų gamybos įmonės ir jų skaičius kasmet augo: 2020 m. jų buvo 1585, 2019 m. – 1521, о 2018 m. – 1476. Augant bendrovių skaičiui, daugėjo ir šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų – šiuo metu darbuotojų skaičius viršija 33 tūkst. – tai 2,3 tūkst. daugiau nei 2018 m. (30771).
Iš viso baldų gamybos įmonės pernai uždirbo daugiau kaip 2,4 mlrd. Eur – tai sudaro daugiau kaip 4,3 proc. Lietuvos BVP, kuris, LR Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. siekė 56,2 mlrd. Eur.
„Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė. – Vis dėlto šiais metais Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą šiam sektoriui atnešė naujų išbandymų – dėl sankcijų teko nutraukti pigesnės medienos pirkimą iš Rusijos bei Baltarusijos ir ieškoti brangesnių žaliavų kitur.
Sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms pailgėjo ir pabrango užsakymų vykdymas, o augančios energijos kainos dar labiau riboja galimybes išlaikyti ankstesnį pelningumą. Nors nemažai įmonių yra sudariusios sutartis su prekybos milžine „Ikea“ ir investavę į naują gamybos įrangą, plėtrą lėtina darbuotojų trūkumas.“
Baldininkų atlyginimai kasmet kilo po 8–11 proc.
Nors pernai baldų gamintojų per mėnesį gaunamos vidutinės pajamos augo 26 proc. – nuo 2,1 mln. Eur 2020 m. iki 2,7 mln. Eur pernai, vidutinis darbuotojų atlyginimas augo beveik trigubai mažiau – 8,9 proc. Prieš tai nuo 2019 m. vidutinės pajamos augo 6,6 proc., o 2020 m. netgi krito 2,6 proc., tačiau darbuotojų atlyginimų vidurkis kasmet kilo po 8–11 proc.
Šiuo metu vidutinis baldų gamybos įmonės darbuotojo atlyginimas per mėnesį siekia 1072 Eur, kai pernai buvo 984 Еur. Baldų gamybos įmonėse vidutinis moterų atlyginimas siekia 1213 Еur, vyrų – 1373 Eur. Šiemet atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų dar paaugo ir pasiekė 160 Eur, kai pernai šis rodiklis siekė 137 Eur: vyrai uždirbo vidutiniškai 1255 Еur/mėn., o moterys – 1118 Eur/mėn.
Užimtumo tarnyba: baldų gamintojams labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų ir operatorių
Nepaisant keliamų darbuotojų atlyginimų, baldininkai pripažįsta jau keletą metų patiriantys darbuotojų trūkumą. Užimtumo tarnybos duomenimis, baldų gamybos įmonės šiemet kas mėnesį vidutiniškai registravo 553 laisvas darbo vietas. Palyginti su praėjusiais metais, laisvų darbo vietų skaičius šiose įmonėse mažėjo penktadaliu. Nepaisant to, pasiūlymų įsidarbinti šiame sektoriuje skaičius išlieka didelis – 26,7 proc. didesnis nei 2020 m. ir 42,7 proc. didesnis nei priešpandeminiais 2019 m.
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Gyčio Darulio teigimu, du trečdaliai (66 proc.) šiemet registruotų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, nekvalifikuoto darbo pasiūlymai sudaro apie ketvirtadalį (23 proc.), o laisvos darbo vietos specialistams ir įstaigų tarnautojams – apie dešimtadalį (9,2 proc.).
Daugumą baldų gamybos įmonių yra vidutinio dydžio ir didelės bendrovės: 58–iose įmonėse įdarbinta daugiau kaip po 100 darbuotojų, 37–iose įmonėse dirba iki 10 darbuotojų. Likusiose 1568 įmonėse dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų.
Pagal 2021 m. pajamas didžiausių baldų gamintojų dešimtukas rikiuojasi taip: UAB „Freda“ (254 mln. Eur), AB „Klaipėdos mediena“ (178 mln. Eur), UAB „Narbutas International“ (109 mln. Eur), UAB „Freda II“ (108 mln. Eur), UAB „Dominari“ (106 mln. Eur), AB „Vilniaus baldai“ (99 mln. Eur), AB „Klaipėdos baldai“ (87 mln. Eur), UAB „Visagino linija“ (83 mln. Eur), UAB „Inno Line” (69 mln. Eur), UAB „Theca Furniture“ (65 mln. Eur).
J.Rojaka pastebi, kad net 25 proc. įmonių turi aukštą kredito reitingą, kuris parodo mažą prognozuojamą statistinę tikimybę nevykdyti įsipareigojimų 90 ir daugiau dienų per ateinančius 12 mėnesių. Įmonių mokumas vertinamas ir reitingas nustatomas remiantis kredito istorija, kurią sudaro įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymas, mokėjimų istorija, finansiniai rezultatai ir jų pokyčiai – pajamų, pelno, likvidumo, nuosavo kapitalo ir kitų finansinių rodiklių kitimas. Taip pat atsižvelgiama į verslo sąsajas, turto areštus, sektoriaus būklę ir kitą svarbią informaciją.
Rizikingumas mažėjo, tačiau vidutinis skolos dydis išaugo dvigubai
Kredito biuro duomenimis, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priskiriama 17 proc. visų baldų gamintojų, kai š. m. sausį tokių įmonių buvo 19 proc., o pernai – 26 proc.
Pagal vėlavimo mokėti tikimybę aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 23 proc. baldų gamintojų. Š. m. pradžioje šis skaičius siekė 24 proc., o pernai – 39 proc.
Nepaisant mažėjančio rizikingumo, nerimą kelia kiti rodikliai. Vienas iš jų – dvigubai išaugęs vidutinės skolos dydis: nuo 1440 Eur 2020 m. pradžioje iki 2940 Eur šių metų spalį. Šiuo metu kredito biuro sistemoje registruota 820 skolų, kurių bendra suma siekia 2,4 mln. Eur, o 2020 m. pradžioje skolų skaičius siekė 971, kurių bendra suma sudarė 1,4 mln. Eur.
„Augantis vidutinis skolos dydis rodo, kad tarp baldų gamintojų ryškėja lyderių ir autsaiderių skirtumai – nors viso sektoriaus suminiai rodikliai augo, jis vyko didesnių ir sėkmingiau konkuruojančių įmonių sąskaita. Kitos įmonės prasčiau susitvarko su ištikusiais sunkumais, todėl jų skolų sumos smarkiai išaugo. Lėtėjantys statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, taip pat riboja baldų gamintojų pardavimus ir užsakymų skaičių. Labiausiai tai aktualu įmonėms, kurios nebuvo diversifikavusios savo produkcijos realizavimo rinkų“, – sako J.Rojaka.
Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 361 baldų gamybos įmonė, tačiau pastaraisiais metais nemokiomis tampančių bendrovių skaičius mažėjo: šiemet bankrotas paskelbtas 9 baldų gamybos įmonėms, pernai – 10, 2020 m. tokių įmonių buvo 11, o 2019 m. – 17.
Iš 1663 baldų gamybos įmonių finansinės atskaitomybės už 2021 m. iki šiol nepateikė 35 bendrovės.
