„Pasaulio ekonomika lėtėja, daugiašalės prekybos sistema kvestionuojama ir net griaunama, todėl šiomis aplinkybėmis tai, kad Kinija mėgina atsiverti ir pirmą kartą organizuoja importo parodą,(...) yra unikali galimybė tokioje atmosferoje, ir būtų neprotinga ir neatleistina, jei tokia situacija nepasinaudotume“, – LRT radijui sakė prezidentė.
Anot jos, Kinija per penkerius metus ketina importuoti prekių ir paslaugų už 10 trilijonų dolerių.
Prezidentės teigimu, Kinijoje bus siekiama ne tik atverti eksporto galimybes lietuviškiems produktams – Lietuva ir Kinija organizuoja dvišalį susitikimą, per kurį bus kalbama apie potencialų bendradarbiavimą finansinių paslaugų sektoriuje.
Pasak D.Grybauskaitės, per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu numatoma aptarti dvišalį bendradarbiavimą, globalios prekybos klausimus ir problemas bei Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos bendradarbiavimą.
„Turime atskirų klausimų, kas susiję su Lietuvos ir Kinijos dvišaliais pagrindais ir bendradarbiavimu, svarbiausia – mūsų eksportas . Taip pat kalbėsime apie ES ir Kinijos bendradarbiavimą – čia kalbame apie investicijų sutartį, kuri būtų mums labai naudinga, jeigu būtų pasirašyta tarp ES ir Kinijos, nes tai apsaugotų mūsų potencialias investicijas į Kiniją. Taip pat kalbame apie ES ir Kinijos laisvos prekybos susitarimą, kuris taip pat mums būtų labai naudingas“,– teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikimas numatytas pirmadienį.
Europos ir Kinijos prekybos bei politiniai ryšiai įgijo naują reikšmę, išaugus įtampai dėl JAV įvestų muitų užsienietiškoms prekėms. Kinija ragina ES užmegzti glaudesnius ryšius ir kartu kovoti su JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu įvesti muitus. Savo ruožtu ES siekia, kad Kinija atsisakytų diskriminacinių reikalavimų užsienio įmonėms, garantuotų intelektinės investuotojų nuosavybės apsaugą.
