Diskusijos prasideda sudėtingu laikotarpiu – Londone tvyrant politinei įtampai ir neaiškumui dėl „Brexito“, išlieka daugybė nežinomųjų ir dėl daugiamečio ES biudžeto. Šiuo metu nėra žinoma, kokį išstojimo iš ES kelią pasirinks Jungtinė Karalystė, o tai gali nulemti tiek biudžeto dydį, tiek prioritetinių sričių finansavimą.
Lietuvos BVP peržengus 75 proc. ES vidurkio ribą, Komisija siūlo net 24 proc. sumažinti mūsų šaliai skirtą ES paramą iš sanglaudos fondų. Šalies vadovės teigimu, toks drastiškas sumažinimas yra nepriimtinas, todėl būtina siekti, kad Lietuvai būtų taikomas pereinamasis laikotarpis ir ES parama būtų mažinama laipsniškai.
Lietuva bendromis jėgomis su Latvija ir Estija taip pat siekia, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos Baltijos šalių ūkininkams sparčiau pasiektų ES vidurkį. ES jau dabar nevykdo savo 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos 2020 m. sieks bent 196 eurus už hektarą. Pagal Komisijos pateiktą dabartinį pasiūlymą mūsų ūkininkams pirmaisiais naujosios finansinės perspektyvos metais – 2021-aisiais – numatyta mokėti tik 174 eurų išmoką už hektarą, skelbia prezidentūra.
Pasak D.Grybauskaitės, toks pasiūlymas yra nepriimtinas, nes pažeidžia 2013 m. ES įsipareigojimą, diskriminuoja Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žemdirbius bei sukuria jiems nevienodas konkurencines sąlygas rinkoje.
Šalies vadovė prieš EVT susitiko su Briuselyje protestuojančiais žemdirbiais ir teigė palaikysianti jų reikalavimus.
Lietuvai taip pat aktualu užsitikrinti tinkamą paramą Ignalinos AE uždarymui. Dabartiniame pasiūlyme tam numatytos lėšos sudaro tik 70 proc. reikiamos sumos. Kadangi tai yra dar 2004 m. ES prisiimtas įsipareigojimas, įrašytas Lietuvos stojimo sutartyje, jam įgyvendinti būtina skirti tokią sumą, kuri atitiktų realius poreikius. Būtinybę Ignalinos AE uždarymui skirti visą reikiamą sumą šiemet savo rezoliucijoje akcentavo ir Europos Parlamentas.
ES daugiametė 2021–2027 m. finansinė perspektyva yra ketvirtoji, kurioje Lietuva dalyvauja kaip lygiateisė ES narė.
