Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.
„Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis. O tai reiškia, kad ir toliau brendame į skolų liūną, balą, duobę, kaip norime įvardinti, ir kad išėjimo iš krizės priemonių pasekmės pernešamos ateities kartoms. Džiūgauti, kad yra pinigai, nereikėtų, nes jie yra skolinti“, – LRT radijui antradienį sakė D.Grybauskaitė.
„Visiškai nepasakyta, kiek už tai Lietuva turės mokėti, nes visa tai bet kokiu atveju yra ne nemokami pinigai, o tai skolintos lėšos. Noriu, kad suprastume, jog ES skolinsis ir visos šalys atiduos, tarme tape ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
Prezidentė perspėjo, kad norint grąžinti pasiskolintas lėšas, šalims teks įvesti naujus mokesčius.
Visiškai nepasakyta, kiek už tai Lietuva turės mokėti, nes visa tai bet kokiu atveju yra ne nemokami pinigai, o tai skolintos lėšos, – sakė D.Grybauskaitė.
„Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra taip paprasta ir vienareikšmiška, nes siūloma įvesti taip vadinamą skaitmeninį mokestį, mokestį stambioms korporacijoms, kas gali sudaryti tam tikras geopolitines įtampas su kai kuriomis pasaulio šalimis, ir CO2 emisijos mokesčius“, – perspėjo D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Lietuvai reikia labai atidžiai naudoti savo balsą, derantis tiek dėl Europos atsigavimo fondo lėšų, tiek dėl ilgamečio ES biudžeto.
„Norėčiau tokią sentenciją panaudoti – šiuo atveju, tiek dėl septynerių metų ilgamečio biudžeto, tiek dėl šio paramos paketo, kiekviena šalis yra ir vienas lauke karys, todėl kad turi vieną balsą, kuris gali blokuoti viską“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, Lietuva turi išsirinkti du-tris prioritetus ir aktyviai siūlyti, kaip apjungti regioninį interesą, taip pat pasisakyti jai aktualiais klausimais, pavyzdžiui, dėl lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ar keliant Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros boikoto problemas.
Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį mėnesį teigė, kad iš 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondo Lietuva galėtų pretenduoti į maždaug 6,3 mlrd. eurų.
Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.
Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant dideles įmones, skaitmeninį sektorių.
Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.
