„Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje. Visos valstybės daro vienokius ar kitokius žingsnius: mes matome dabar ir mūsų Vyriausybės pastangas naujajame (2023 metų – BNS) biudžete kovoti su infliacija“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė D.Grybauskaitė.
„Infliacijos skaičiai parodys, ar tų priemonių, kurios yra numatytos naujajame biudžete, užteks. Pati infliacija pasakys ir įvertins mūsų Vyriausybės veiksmus“, – pridūrė ji.
Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje siekė 22,9 proc. Piką ji buvo pasiekusi rugsėjį – 24,1 proc. – ir tai buvo didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.
Eurostato duomenimis, suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai sakė, kad būtų prasminga atlikti analizę, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų tokį tyrimą.
Tačiau taryba praėjusią savaitę pranešė netirsianti, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai galėjo sudaryti kartelinius susitarimus, galėjusius lemti itin dideles maisto produktų kainas, o kartu – ir rekordinę infliaciją.
Kitų metų biudžete per pusantro milijardo eurų skirta gyventojų pajamų didinimui, o dar daugiau nei 700 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas.