Šiuo metu Lietuvos išlaidų MTEP lygis yra tarp žemiausių ES. 2016–2018 m. Lietuvos valdžios ir privačiojo sektoriaus investicijos į MTEP buvo mažesnės – sudarė tik 0,7 proc. BVP ir buvo tarp ketvirtadalio mažiausių ES. Toks investicijų į MTEP lygis nėra palankus tolesniam Lietuvos artėjimui prie Vakarų Europos lygio. Valstybių, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra didesnis, pragyvenimo lygis dažniausiai yra aukštesnis. Investicijos į MTEP ir inovacijos kelia žinių ir technologijų lygį visame šalies ūkyje, o tai skatina ekonomikos augimą.
Todėl tokios valstybės kaip Lietuva, norėdamos ir toliau vytis aukštesnio pragyvenimo lygio valstybes, turėtų daugiau dėmesio skirti technologinio augimo skatinimui. Investicijų į MTEP didinimas – viena iš priemonių tai daryti. Norint, kad investicijos į MTEP būtų efektyvios, valstybei reikia turėti pakankamai MTEP reikalingo fizinio kapitalo – laboratorijų, įrenginių ir kitos būtinos infrastruktūros – ir kvalifikuotų žmonių, kurie kokybiškai atliktų šiuos darbus. Tiesa, ne visada didesnės investicijos į MTEP prisideda prie spartesnės inovacijų ir technologinės pažangos raidos. Pavyzdžiui, ekonominiais tyrimais parodyta, kad tik dideles vidaus rinkas turinčios valstybės sugebėjo naudodamosi didesnėmis investicijomis į MTEP padidinti inovacijų ir technologinės pažangos spartą, o mažesnių valstybių inovacijų ir technologinė pažanga buvo pagrįsta jų perėmimu iš kitų šalių.
Duomenis skelbiančiose ES valstybėse didelėmis investicijomis į MTEP pasižymi tik trys veiklos, iš jų Lietuvoje reikšmingai mažesnės yra apdirbamosios gamybos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos investicijos į MTEP. Nacionalinių sąskaitų duomenimis, 2013–2017 m. ES valstybėse investicijų į MTEP ir šalyje sukurtos pridėtinės vertės santykis sudarė vidutiniškai 2,2 proc., tačiau iš ekonominių veiklų šią ribą viršijo tik trys veiklos – profesinė, mokslinė ir techninė veikla, švietimas ir apdirbamoji gamyba (žr. paveikslą). Iš kitų ekonominių veiklų tik dar kelių šis santykis yra didesnis nei 1 proc. Lietuvoje tik keliose ekonominėse veiklose, pavyzdžiui, švietime, finansų ir draudimo veikloje, į MTEP investuojama daugiau nei vidutiniškai ES, o itin didelis atsilikimas ryškėja apdirbamojoje gamyboje bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje.
Lietuvai nepalanku ir tai, kad daugiau nei vidutiniškai ES pridėtinės vertės kuria mažai MTEP investicijoms imlios veiklos.
Lietuvai nepalanku ir tai, kad daugiau nei vidutiniškai ES pridėtinės vertės kuria mažai MTEP investicijoms imlios veiklos, pavyzdžiui, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto ir saugojimo paslaugos, statyba. Be to, ribotas potencialas papildomai didinti MTEP išlaidas yra tose veiklose, kurių investicijų į MTEP lygis viršija ES šalių vidurkį, būtent švietime, finansų ir draudimo veikloje, nes šių abejų veiklų investicijų į MTEP lygis jau dabar yra tarp aukščiausių ES.
Vienas iš veiksnių, kuris galėtų iš dalies paaiškinti žemą apdirbamosios gamybos investicijų į MTEP lygį, yra Lietuvos specializacija gaminti produktus, kuriems nėra didesnio investicijų į MTEP poreikio. ES šalių mastu didžiausias investicijų į MTEP lygis yra vaistų ir inžinerinės pramonės, vidutinis – chemijos pramonės, o kitų veiklų – tekstilės, maisto, medienos ir baldų pramonės – jis žemiausias. Lygio skirtumai reikšmingi: 2013–2017 m. inžinerinės ir vaistų pramonės investicijų į MTEP ir pridėtinės vertės santykis buvo 6,9–14,5 proc., o tekstilės, maisto, medienos ir baldų pramonės retai viršijo 2 proc. ribą. Tai svarbu, nes būtent pastarosios pramonės šakos Lietuvoje sudaro didesnę nei vidutiniškai ES apdirbamosios gamybos kuriamos pridėtinės vertės dalį. Apskritai šiuo laikotarpiu Lietuvoje nė viena iš apdirbamosios gamybos šakų, kurių investavimo į MTEP lygis yra didžiausias, nesukūrė didesnės apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės dalies, nei vidutiniškai sukuriama ES.
Investicijoms į MTEP mažiau imlia veiklos struktūra iš dalies galima paaiškinti ir žemą Lietuvos profesinės, mokslinės ir techninės veiklos investicijų į MTEP lygį. Nacionalinėse sąskaitose profesinė, mokslinė ir techninė veikla apima tokius verslus kaip teisinės ir apskaitos paslaugos, architektūros ir inžinerijos paslaugos, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, reklama ir rinkos tyrimai, projektavimo, fotografavimo ir vertimo paslaugos, veterinarinės paslaugos. ES iš esmės tik mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje daug investuojama į MTEP – investicijų į MTEP lygis sudaro apie trečdalį veiklos sukuriamos pridėtinės vertės, o kitų profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sričių investicijos į MTEP sudaro apie 1 proc.
Didelė investicijų į MTEP koncentracija lemia, kad šalyse, kuriose didesnė profesinės, mokslinės ir techninės veiklos pridėtinės vertės dalis sukuriama moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, turėtų būti ir aukštesnis profesinės, mokslinės ir techninės veiklos investicijų į MTEP lygis. Tačiau Lietuvoje moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 2013–2017 m. vidutiniškai sudarė tik 4,9 proc. profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sukuriamos pridėtinės vertės. Tai vienas mažiausių rodiklių tarp ES valstybių, jų vidutinis rodiklis buvo 11,3 proc.
Lietuvoje į MTEP investicijas orientuotos verslo šakos sudaro gana nedidelę ekonomikos dalį.
Ši Lietuvos ekonomikos struktūros apžvalga rodo, kad Lietuvoje į MTEP investicijas orientuotos verslo šakos sudaro gana nedidelę ekonomikos dalį. Nors ekonominė struktūra tik iš dalies paaiškina žemą investicijų į MTEP lygį, tai vis dėlto leidžia spręsti, kad Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos ekonominės veiklos, kurios galėtų efektyviai pasinaudoti didesnėmis investicijomis į MTEP. Kitaip sakant, kol kas Lietuva neturi pakankamo fizinio ir žmogiškojo kapitalo, kuris leistų efektyviai investuoti į MTEP. Dėl šios priežasties valstybei būtų pravartu dalį MTEP skatinimui numatytų lėšų nukreipti į švietimo kokybės gerinimą, MTEP vykdyti reikiamos infrastruktūros kūrimą, nacionalinės inovacijų sistemos veiklos gerinimą, kurie didintų privačiojo sektoriaus gebėjimą ir polinkį siekti inovacijų.
