„Dabar sutarta, kad „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, šalia „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D.Kreivys.
Anot ministro, šis spendimas jungties įrengimo kaštus sumažins maždaug trigubai.
„Kaip žinia, projektas jūra buvo išbrangęs beveik tris kartus, iki 1,7 milijardo eurų nuo aštuonių šimtų nepilnų, tai tokia kaina buvo nepriimtina. (...) Buvo surastas sprendimas, kad jis gali eiti šalia geležinkelio bėgių, atpigo vėl atgal tris kartus, tiek kiek buvo numatyta, bet tam, kad būtų galima padaryti, reikia pakeisti visą eilę europinių dokumentų ir tam buvo reikalingas politinis visų šalių susitarimas“, – kalbėjo D.Kreivys.
„Politinė deklaracija tokia jau yra“, – pridūrė jis.
Gruodžio 19-ąją Briuselyje vykstant Europos Sąjungos energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario, šiame dokumente taip pat įsipareigota spartinti „Harmony Link“ įgyvendinimą.
2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.
Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.
700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.