Praėjusią savaitę 15min rašė, kad nefiksuotą elektros kainą pasirinkę „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo buitiniai vartotojai sulaukė pranešimų, kad jos nebelieka – vietoj to bendrovė siūlo pasirašyti 36 mėnesių sutartis fiksuotais tarifais, kurie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio, jeigu klientai „nieko nedarys“.
Antradienį įmonė pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog šiuos planus toliau galės naudoti to pageidaujantys klientai.
Šie veiksmai atkreipė ir energetikos ministro dėmesį.
„Turėjau pokalbį su įmonės vadovu ir pasakiau, kad „Ignitis“ yra vienas didžiausių tiekėjų, lyderis energetikos srityje ir negali elgtis kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Klausimą aptariau ir su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovu Renatu Pociumi. Sutarėme, kad ateityje didesni klausimai ir tarifų keitimai turės būti derinami su reguliuotoju“, – žurnalistams trečiadienį sakė D.Kreivys.
Nekomentavo, kokia gali būti visuomeninio tiekimo kaina
VERT kitą savaitę tvirtins visuomeninio tekimo kainą 2023 metams, tačiau D.Kreivys nekomentavo, kokia ji gali būti.
„Ministras tikrai negali pasakyti, kokią kainą skelbs reguliuotojas“, – nurodė politikas.
Visgi jis pakomentavo, kodėl pastaruoju metu elektros kainos biržoje ūgtelėjo. Tai lėmė trys priežastys.
„Pirma yra ta, kad Estijoje skalūnų elektrinės šiuo metu remontuojamos. Jas planuota paleisti šiandien, bet greičiausiai tai įvyks pirmadienį. Tai kainas turėtų koreguoti žemyn, nes deginami skalūnai yra žymiai pigesni ir elektros kiekis rinkoje turėtų padidėti. Kitas aspektas – šiuo metu turime anticikloną, vėjo parkai nesisuka, elektros kiekis yra mažesnis“, – nurodė politikas.
Trečia priežastis – iš rikiuotės išėjęs Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės trečiasis blokas.
„Jį buvo planuojama paleisti gruodį, dabar jis pasileis sausį. Tai didžiulė galia, kuri mažins kainas regione“, – sakė jis.
Pasak politiko, išsprendus šias priežastis, situacija per artimiausią mėnesį turėtų gerėti, nors D.Kreivys neatmetė, kad ateinantys šalčiai taip pat gali padidinti elektros suvartojimą ir jos kainas.
G.Skaistė: jei situacija gerokai keisis, biudžetą gali tekti tikslinti
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad net ir esant kainų svyravimams elektros ir dujų kainų kompensacijoms skirtų lėšų, numatytų 2023 m. biudžete gyventojams, turėtų užtekti. Visgi ji neatmetė, kad tai gali pasikeisti, jei kainų pokyčiai bus ženklūs.
„Tikimės, kad net su dabartiniu šiokiu tokiu kainų svyravimu lėšų, kurios yra numatytos, gali užtekti abiem pusmečiams. Aišku, neapibrėžtumas didelis ir jei situacija keisis iš esmės, galimas ir biudžeto tikslinimas. Bet pagal dabartinę situaciją tikimės, kad lėšų, kurios yra numatytos gyventojų elektros ir dujų kainų kompensavimui, turėtų užtekti“, – kalbėjo finansų ministrė.
Paklausus, kiek gali mažėti verslui numatyta elektros kainų kompensavimo dalis, kai Seime buvo nuspręsta visiems metams pratęsti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, G.Skaistė neatmetė, kad lėšų apkarpymo gali neprireikti.
Verslui šių metų paskutinį ketvirtį kompensacijoms buvo numatyta skirti 400 mln. eurų, kitų metų pirmam ketvirčiui – 234 mln. eurų.
„Atsižvelgiant į tai, kad biudžeto deficitas buvo nekoreguotas, o PVM lengvata maitinimo sektoriui sumažina biudžeto pajamas apie 60 mln. eurų, tikėtina, kad bendras vokas, kuris yra numatytas verslo paramai, turėtų atitinkamai mažėti tam, kad būtų galima užtikrinti, jog biudžeto deficitas nesikeis.
Visgi atsižvelgiant į dabartinę kainų dinamiką, gali būti, kad pristatyto elektros kainų kompensavimo modelio keisti nereikės ir tiesiog lėšų reikės mažiau, todėl jų užteks“, – sakė G.Skaistė.
Visgi ji tvirtino, kad bus žiūrima į konkrečią situaciją bei reikės stebėti tolesnę elektros kainų dinamiką.
„Kadangi kainos svyruoja, mažėja, todėl gali būti, kad lėšų poreikis bus mažesnis nei numatyta“, – nurodė ji.