Kaip 15min pasakojo D.Radzevičius, prireikus pažymos, kuri įrodytų, kad banke turima sąskaita išties yra jo, jis užpildė elektroninį prašymą interneto banke. Jame akcentavo, kad pažyma turi būti anglų kalba ir turėti banko atspaudą. Taip pat nurodė, kad popierinė versija nebūtina, dokumentas gali būti elektroninis.
Po kurio laiko atskriejo žinia, kad jis turi pateikti naują prašymą, kuriame turi nurodyti apie sutikimą sumokėti 20 eurų dydžio mokestį. Pirmasis prašymas buvo atmestas.
Visgi pažyma kurį laiką taip ir nebuvo pateikta, tad D.Radzevičius susisiekė su banko konsultante.
„Mane informavo, kad pažymos reikės laukti dvi savaites. Bet klientui mokėti tokius pinigus už elementarų fakto konstatavimą, kad sąskaita yra jo, ir dvi savaites laukti?“ – stebėjosi D.Radzevičius.
Vėliau jis nusprendė šią situaciją aprašyti savo feisbuko paskyroje. Sutapimas ar ne, tačiau praėjus valandai po to, kai įrašas pasirodė viešojoje erdvėje, bankas dokumentą pateikė.
-
Bankų pelnai įspūdingi, o už indėlius mokėti nenori – Lietuvos bankas pasigenda solidarumo ir žada imtis veiksmų
-
Užkliuvo rekordiniai Lietuvoje veikiančių bankų pelnai ir mažos indėlių palūkanos – užsimenama apie solidarumo mokestį
-
Lietuvos banko vertinimas: reformuoti pensijų sistemos nereikia, bet 5 pasiūlymus būtų galima įgyvendinti
„Yra antspaudas, parašas. Viskas padaryta, nors, kaip suprantu, tai yra elektroniniu būdu sugeneruotas dokumentas. Pažyma nebuvo spausdinama, skanuojama – pagal tai, kiek matau, tiesiog sugeneruotas vieno puslapio PDF dokumentas ir tiek“, – sakė D.Radzevičius.
Pašnekovo teigimu, pati pažyma „yra visiškai neypatinga“ – joje tiesiog konstatuota, kad jis turi sąskaitą „Citadele“ banke, dokumentas pasirašytas elektroniniu darbuotojo parašu.
„Citadele“ neatskleidžia, kodėl mokestis tokio dydžio
Susisiekus su „Citadele“ banku, jo komunikacijos vadovė Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė tikslino, kad personalizuotos panašaus pobūdžio pažymos klientams pateikiamos per 5 darbo dienas. Anot jos, D.Radzevičius buvo klaidingai informuotas, kad dokumento paruošimas gali užtrukti ilgiau.
„Iš tikrųjų pažyma buvo paruošta per numatytą terminą – mažiau nei per 5 darbo dienas”, – sakė A.Grikinaitė-Čepėnienė.
Ji neatsakė, kodėl šiai paslaugai taikomas tokio dydžio įkainis: „Tai personalizuotas dokumentas, skirtas naudoti įvairiose institucijose.“
Mokestis, jos teigimu, imamas tiek tada, kai banko darbuotojas pasirašo pažymą elektroniniu parašu ir įkelia jį į interneto banką, tiek tada, kai klientui įteikiamas popierinis egzempliorius.
Visgi „Citadele“ taip pat informavo, kad klientas interneto banke nemokamai pats gali išsiimti išrašą, kuris turi tokią pat funkciją kaip pažyma.
„Pažymos yra ruošiamos banko darbuotojų pagal pateiktą kliento prašymą. Klientas pats susiformuoti pažymos negali. Tačiau išrašas, kurį gali išsitraukti klientas, taip pat yra tinkamas dokumentas, patvirtintas banko elektroniniu parašu bei atliekantis tą pačią funkciją kaip pažyma“, – nurodė ji.
Kritikas: tai neadekvatus įkainis
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sakė, kad nustatydami tokius įkainius bankai naudojasi susidariusia situacija ir „net piktnaudžiauja.“
„Vartotojų pasipiktinimas, man atrodo, yra visiškai pagrįstas. Tikiuosi, kad Lietuvos bankas imsis priemonių, kad tai nebesitęstų. Tuo labiau, kad nėra taip, jog šias pažymas žmonės išsiiminėtų sau. Dažniausiai jos reikalingos kažkam ir žmonės yra priversti šia paslauga naudotis“, – 15min komentavo R.Jokubauskas.
Nors bankai, anot R.Jokubausko, „visada sugalvos kaip pagrįsti tokias kainas“, pelno rodikliai rodo, kad jų skundai yra nepagrįsti.
„Bankai gali sakyti, kad darbuotojai kainuoja, informacinė sistema kainuoja, bet tai tikrai yra nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Bankų pelnai, apie kuriuos teko išgirsti, rodo situaciją, jog jų skundimasis yra nepagrįstas. Iš kur tada tokie pelnai ir toks ženklus augimas? Akivaizdu, kad bankai turi resursų ir naudodamiesi situacija dar labiau spaudžia žmones. O kadangi bankiniame sektoriuje konkurencija yra minimali, deja, turime, ką turime“, – konstatavo jis.
Pasak pašnekovo, šiuo atveju vartotojui praktiškai nepaliekama jokių alternatyvų, nebent pakeisti banką, tačiau ši išeitis nėra patraukli, jei pažymą reikia gauti skubiai.
Trys bankai uždirbo didelius pelnus
Bankų taikomi įkainiai vis tampa diskusijų objektų ir sulaukia kritikos. Štai bankas „Luminor“ neseniai pranešė, kad nuo balandžio kels įkainius privatiems klientams, tačiau sulaukęs Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus kritikos atsitraukė.
G.Šimkus neigiamai vertino tai, kad kad kai kurie įspūdingus pelnus uždirbę bankai turi ketinimų dar branginti savo paslaugas.
Primename, kad „Swedbank“ pelnas Lietuvoje pernai augo 64 proc. iki 148 mln. eurų, „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 66,9 proc. daugiau – iki 124,7 mln. eurų grynojo pelno, o SEB banko grynasis pelnas 2022 m. didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln.
Manoma, kad viena to priežastis galėtų būti ir Europos Centrinio Banko sprendimas didinti bazines palūkanų normas.
„Kaip vertinti kitaip, man tai apie solidarumą, socialinę atsakomybę, šiame kontekste – itin aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paskolas, didžiuliai pelnai ir dar branginami įkainiai. Čia ir turėtų būti tas solidarumas“, – kritikavo G.Šimkus.
Ši situacija užkliuvo ir finansų ministrei Gintarei Skaistei. Ji teigė, kad nieko nesiimant bankų sektoriaus pelnas šiemet toliau augs ir gali pasiekti apie milijardą eurų, kai įprastais laikais uždarbis siekė 300 mln. eurų.
„Jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę disbalansus išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Svarstysime europinio solidarumo įnašo analogą bankų sektoriuje – jei ta priemonė bus įvertinta, ji galėtų būti terminuota. Derinsime šį sprendimą su Lietuvos banku“, – teigė ministrė G.Skaistė.
Pasak jos, už šį įnašą surinktos lėšos būtų nukreiptos krašto apsaugai stiprinti.
