Šis jo pareiškimas dar praskaidrino nuotaikas rinkose, kurias kiek anksčiau įkvėpė JAV valstybės vadovo pranešimas apie tai, kad jis Baltuosiuose Rūmuose susitiks su Kinijos vyriausiuoju prekybos derybininku Liu He.
„Pasakysiu, jog derybos, mano nuomone, vyksta labai gerai, – tepareiškė D.Trumpas reporteriams. – Su Kinija turėjome labai, labai geras derybas.“
Naujieji pažangos ženklai pasirodė po įtemptos savaitės, kurios metu Vašingtonas ėmėsi naujų agresyvių priemonių prieš Pekiną, ir atrodė, jog, likus vos kelioms dienoms iki 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomų JAV importo muitų padidinimo, derybos juda link aklavietės.
Spaudimas abiem šalims spręsti prekybos nesutarimus pastarosiomis savaitėmis dar padidėjo, nes vis labiau aiškėja, kad JAV ir Kinijos prekybos karas, kuris tęsiasi jau ilgiau nei metus, kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikai ir ta grėsmė vis labiau didėja.
D.Trumpas reikalauja, kad Kinija iš esmės pakeistų savo ekonomikos valdymą, tačiau analitikai sako, jog Pekinas vargu ar imsis ekonominių reformų, kurios galėtų pakirsti komunistų partijos politinę galią.
Todėl rinkose vis garsiau kalbama apie tai, jog dvi šalys ketvirtadienį prasidėjusiose derybose sieks sudaryti dalinį susitarimą, nes tai padėtų sustiprinti pasitikėjimą.
Už tarptautinius reikalus atsakingas JAV prekybos rūmų vykdomasis viceprezidentas Myronas Brilliantas reporteriams ketvirtadienį pareiškė, jog kalbėjosi su abiejų šalių atstovais, ir pridūrė, jog šią savaitę gali būti pasiektas susitarimas dėl valiutos.
„Manau, jog tai JAV administraciją galėtų paskatinti priimti sprendimą spalio 15-ąją nedidinti importo muitų“, – pažymėjo jis.
JAV iždo departamentas rugpjūtį ištesėjo vieną iš D.Trumpo rinkimų kampanijos pažadų, pripažinęs Kiniją manipuliuotoja valiuta ir pareiškęs, jog Pekinas sąmoningai silpnina juanio kursą, kad įgytų nesąžiningą pranašumą prekyboje.
Tuo tarpu žiniasklaidoje šios savaitės pradžioje buvo skelbta, jog Kinija derybose pasiūlys Jungtinėse Valstijose pirkti daugiau žemės ūkio produktų ir padaryti kitų nuolaidų, tačiau ne tais klausimais, kurie D.Trumpui rūpi labiausiai.
Mainais Pekinas norės, kad Jungtinės Valstijos atsisakytų planų spalį ir gruodį padidinti kiniškoms prekėms jau nustatytus importo muitus.
„Vis daugiau ir daugiau trinties“
Ketvirtadienio vakare buvo suplanuota abiejų šalių atstovų vakarienė. Tačiau tai nekeičia to, jog Vašingtono ir Pekino santykiai pastaruoju metu smarkiai pablogėjo.
D.Trumpo administracija savaitės pradžioje įvedė vizų apribojimus Kinijos aukšto rango pareigūnams ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą daugiau kaip dvidešimt Kinijos bendrovių. Šių priemonių esą buvo imtasi dėl uigūrų ir kitų mažumų, daugiausia musulmonų, teisių pažeidimų Sindziango regione.
Tai papiktino Pekiną, kuris tokius Jungtinių Valstijų veiksmus pavadino „kišimusi į Kinijos vidaus reikalus“.
Tuo tarpu JAV centrinio banko pareigūnai ir kiti ekspertai įspėja, jog dėl prekybos karo didėja recesijos Jungtinėse Valstijose tikimybė.
D.Trumpas Kiniją kaltina derybų vilkinimu ir sako, kad jo daromas ekonominis spaudimas nepalieka Pekinui kito pasirinkimo, kaip tik siekti susitarimo.
Tačiau D.Trumpo požiūris į derybas gali bet kada pasikeisti, ypač dabar, kai jo dėmesio reikalauja nemažai svarbių klausimų.
Jis, kaip visada, yra paniręs į sąmyšį: viena vertus, demokratai deda vis daugiau pastangų, siekdami jam pareikšti apkaltą, o kita vertus, jam tenka susidurti su aštria ir demokratų, ir respublikonų kritika, jog, nusprendęs atitraukti amerikiečių pajėgas iš Šiaurės Sirijos, jis iš esmės leido Turkijai Sirijoje pulti kurdus, kurie daug metų drauge su amerikiečiais kovojo su „Islamo valstybe“ (IS).
Vašingtonas Kiniją kaltina mėginimais tapti pasaulio pramonės lydere pasitelkiant tokias priemones kaip didelio masto valstybės intervencijos į rinkas, intelektinės nuosavybės vagystė, kompiuteriniai įsilaužimai ir subsidijų teikimas.
Ir, nors nuotaikos ketvirtadienį kiek pagerėjo, žiniasklaidoje skelbiama, kad JAV pareigūnai nagrinėja su muitais nesusijusius būdus, kurie jiems leistų padidinti spaudimą Pekinui ir jį priversti spręsti šiuos JAV administracijai rūpimus klausimus.
JAV dienraštis „The New York Times“ ketvirtadienį pranešė, jog, be kita ko, svarstomos galimybės apriboti Kinijos bendrovių prieigą prie kapitalo rinkų, taip pat taikyti Kinijos bendrovėms didesnę baudžiamąją atsakomybę pagal JAV įstatymus, sugriežtinti reguliavimo institucijų vykdomą priežiūrą ir blokuoti kai kurių JAV pensijų fondų investicijas Kinijoje.
Tuo tarpu JAV centrinio banko pareigūnai ir kiti ekspertai įspėja, jog dėl prekybos karo didėja recesijos Jungtinėse Valstijose tikimybė.
„Visi mes žinome, jog kitas muitų [didinimo] etapas Jungtinėms Valstijoms pakenks tiek pat kaip ir Kinijai ar gal net labiau“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Azijos visuomenės politikos instituto viceprezidentė Wendy Cutler.
„Manau, jog to nepripažins nė viena iš šalių, tačiau abi jos, mano nuomone, jaučia spaudimą rasti būdą išvengti būsimo muitų didinimo“, – pridūrė ji.
„Kol šios derybos dėl prekybos tęsiasi, santykiuose kiekvieną mėnesį atsiranda vis daugiau ir daugiau trinties.“
