Galės kompensuoti iki pusės patirtų išlaidų
Ši naujovė turėtų tapti ypač svaria paskata mažoms ir vidutinėms įmonėms skolintis papildomų lėšų plėtrai iš kapitalo rinkos. Kaip sufleruoja pats priemonės pavadinimas, bus skatinama listinguoti tokius vertybinius popierius kaip akcijos ir obligacijos, ar, kitaip sakant, žengti į kapitalo rinką. Skolintis jose yra paprasta, nėra didesnių apribojimų, galima susikurti gerą įmonės įvaizdį finansų rinkose, pritraukti daugiau investicijų ir remti ilgalaikius projektus. Taip galima diversifikuoti ir savo paskolų portfelį. Didesnis galimų finansavimo šaltinių kiekis reiškia tik papildomas galimybes užsitikrinti finansavimą savo projektams.
Visgi dalį įmonių atbaido visiškas „atsiskleidimas“ investuotojams ir didesnės investicijos: reikia teisės, finansų, mokesčių, audito ir investicijų ekspertų konsultacijų, taip pat kainuoja ir su akcijų bei obligacijų įtraukimu į vertybinių popierių biržą susijusių paslaugų išlaidos. Būtent šią finansinę naštą valstybė ketina sumažinti – bendrovė galės kreiptis ir gauti subsidiją tiek dėl obligacijų emisijos, tiek dėl akcijų įtraukimo į vertybinių popierių biržą, t. y. kompensuos dalį išlaidų, patirtų, žengiant į kapitalo rinką.
Kai vertybiniai popieriai yra įtraukiami į prekybą biržoje, gali būti kompensuojama net iki 50 proc. bendrovės patirtų išlaidų, tačiau bendra suma negali viršyti 100 tūkst. eurų, jei į biržą yra įtraukiamos akcijos ir 50 tūkst. eurų, jei į biržą yra įtraukiamos obligacijos. Būtina akcentuoti, kad bendrovė negalės iš dalies kompensuoti tam tikrų išlaidų, kaip pavyzdžiui patirtų išlaidų notarams, registrams, „Nasdaq“ ir pan.
Būtina atkreipti dėmesį į keletą esminių detalių
Itin svarbu, kad įmonėms suteikiama daugiau lankstumo ir dėl išlaidų kompensavimo bus galima kreiptis tiek akcijas ir obligacijas įtraukiant į reguliuojamą rinką, tiek į alternatyviąją „First North“ rinką. Kaip žinia, „First North“ rinka yra populiaresnė tarp mažų ir vidutinių įmonių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei įmonė skolinsis iš kapitalo rinkos, platindama obligacijas, nėra nustatyta minimalios obligacijų emisijos sumos, taigi skolintis gali mažos ar nedidelius finansavimo šaltinius norinčios pritraukti įmonės.
Džiugina ir tai, kad dėl kompensavimo gali kreiptis jau obligacijas išleidusios įmonės, jei obligacijos nėra įtrauktos į vertybinių popierių biržą iki ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinto aprašo įsigaliojimo dienos. Čia svarbu, kad gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos po paraiškos jas administruojančiai valstybės finansų įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (UAB „INVEGA“) pateikimo. Kitaip sakant, įšokti į traukinį gali ir gerokai prieš tai žengti į kapitalo rinką nusprendusios įmonės.
Kitaip sakant, įšokti į traukinį gali ir gerokai prieš tai žengti į kapitalo rinką nusprendusios įmonės.
Taip pat būtina užsiminti ir apie technines detales: paraiškas galima teikti iki kitų metų birželio pabaigos arba kol bus panaudotas vienas milijonas eurų šiai priemonei įgyvendinti, o gavus teigiamą atsakymą dėl sąlygų atitikimo, akcijas ir obligacijas į biržą būtina įtraukti per vienerius metus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šis žingsnis yra ypač svarbus plečiant įmonių, pasiruošusių eiti į kapitalo rinką, ratą ir galimybes joje dalyvauti. Dar anksčiau tai paskatino leidimas uždarosioms akcinėms bendrovėms viešai platinti obligacijas laikantis tam tikrų sąlygų. Visi šie veiksmai tapo geromis žiniomis ir investuotojams – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su Lietuvos finansų ministerija anksčiau nustatė, kad investicijų lygis Lietuvoje yra nepakankamas dėl nedidelės kapitalo rinkos ir patrauklių investicinių priemonių trūkumo. Būtent aktyvesnis šalies įmonių žengimas į kapitalo rinką prisidėtų prie kapitalo rinkos vystymo.
